Balandžio mėn. metinė infliacija sudarė 4,4 proc.
Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos balandį, palyginti su kovu, padidėjo 1,3, paslaugų kainos - 0,2 procento.
Toliau išlieka maisto prekių kainų augimo tendencija. Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 9,5 proc. pabrangusios daržovės ir bulvės, po 2,2 - mėsa ir jos produktai bei duona ir grūdų produktai, 2,5 - pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,8 - žuvys ir jų produktai ir 2,7 proc. atpigę vaisiai ir uogos.
Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką padarė dėl naujų pavasario ir vasaros sezono kolekcijų pasirodymo 3,4 proc. padidėjusios drabužių ir 5 proc.s - avalynės kainos.
Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,7 proc. pabrangęs benzinas, 2,4 - dyzeliniai degalai ir 1,8 proc. atpigusios suskystintos automobilinės dujos.
Metinį kainų pokytį lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, transporto prekės ir paslaugos, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos ir atpigusios ryšių bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.
Vartojimo prekės per metus pabrango 5,6, paslaugos - 0,6 proc.
"Danske Bank": infliacija lenkia prognozes
"Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys
maisto produktai. Tai iš esmės lemia globalios tendencijos. Panašų
maisto produktų brangimą stabėjome ir Estijoje. Tačiau Lietuvoje,
skirtingai nei Estijoje, kilo transporto paslaugų kainos", - teigia "Danske Bank" analitikė Violeta Klyvienė.
Kita vertus, pasak
jos, teigiamą poveikį kuro kainoms mūsų šiaurinės kaimynės rinkoje turėjo ir
kilęs „kainų karas“. "Visgi tikimės, kad didesnį naftos pigimo poveikį
Lietuvos vartotojai pajus gegužės mėnesį. Drabužių ir avalynės brangimas
siejamas su sezoniniu veiksniu – naujų kolekcijų atsiradimu, tačiau
ateinančiais mėn. šio veiksnio įtaka turėtų mažėti. Kainos didėja
sparčiau nei mes prognozavome ir tikėtina, kad mes padidinsime savo VKI
prognozes šiems metams. Yra akivaizdi rizika, kad vidutinė metinė
infliacija galėtų šoktelėti gerokai virš 4,0 proc. ir tai gali neigiamai
paveikti vartojimo atsigavimo tendencijas", - komentuoja V.Klyvienė.
"DnB Nord": kainos kyla kartu su visu pasauliu
Lietuvos vartojimo prekių ir paslaugų kainos per balandžio mėnesį pašoko 1 proc. ir viršijo lūkesčius. Metinė infliacija balandį siekė 4,4 proc. ir primynė kainų 2009 m. pradžios kainų pasiutpolkę.
Didžiausios įtakos infliacijai turėjo ne vietinės rinkos, o globalūs reiškiniai - maisto produktų, energetinių išteklių brangimas (šių produktų kategorijų kainos per metus padidėjo 10,4 ir 9 proc.), nurodo „DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka.
„Itin didelius kainų šuolius pademonstravo kavos, arbatos ir kakavos bei aliejų ir riebalų produktų grupės, kurių kainos padidėjo ketvirtadaliu. Smarkiai išaugo ir kasdieninio maisto kainos – duona (12 proc.), pieno produktai (14,6) ir t.t. Maisto produktų kainų kilimas itin brangiai kainoja gyventojams – Lietuvoje maistui yra skiriama kone didžiausia (po Rumunijos) pajamų dalis Europos Sąjungoje, ir pernai šis rodiklis padidėjo pirmą kartą naujame tūkstantmetyje.
Daugelio paslaugų tarifų mažėjimas rodo vis dar vangiai atsigaunančią vidaus rinką ir mažėjančias realias disponuojamas pajamas. Akivaizdu, kad namų ūkiai prislėgti vis augančios infliacijos naštos ieškos pigesnių alternatyvų. Auganti infliacija gerokai keičia ir vartotojų įpročius net ir turtingesnėse šalyse.
Pavyzdžiui, Didžioje Britanijoje šuoliuojančiai didėjančios degalų kainos privertė dalį vairuotojų atsigręžti į visuomeninį transportą, apie 7 proc. išaugo keleivių traukiniu skaičius. Taigi, nepaisant vis gerėjančių makroekonominių rodiklių ir atsigaunančių vartotojų lūkesčių, taupymas išliks svarbiu gyventojų prioritetu visus 2011 m., o ateinančiais mėnesiais infliacija išliks viena aktualiausių temų“, - banko pranešime cituojama J. Rojaka.