„Motinos dienos proga nuo šiandien iki sekmadienio visose „Jeans Brand” parduotuvėse taikysime 25 proc. nuolaidas.” „Balandžio 29 d. tik parduotuvėje „Douglas”, esančioje PC „Europa”, Mamos dienos proga dovanojame net 15 proc. nuolaidą visoms prekėms.” „Atidaroma nauja išparduotuvė! Totalinis išpardavimas ypač žemomis kainomis.”
Tai – vos keletas iš gausybės trumpųjų žinučių, gautų į mobilųjį telefoną per porą dienų.
Tokie reklamos būdai erzina daugelį vartotojų.
Nenuostabu, kad valstybinės institucijos gauna vis daugiau skundų dėl tokios brukamos paslaugų reklamos.
Dalis vartotojų piktinasi pagrįstai: siuntėjai išties naudoja neteisėtais būdais gautus jų asmens duomenis ar nepaiso reikalavimo liautis siuntinėti pranešimus.
Tačiau nemažai žmonių pamiršta užpildę kokią nors anketą ir mainais į lojalumo kortelę sutikę gauti reklamos pranešimus. Mat tik retas kuris atkreipia dėmesį į tokį punktą raitydamas parašą ant dokumento.
Skundų plaukia begalės
Vartotojų teisių gynėjams teko nagrinėti skundus dėl loterijų, taksi bendrovių reklamos trumposiomis žinutėmis, mobiliojo ryšio operatorių pasiūlymų telefonu.
Taip pat skundžiamasi dėl mokymo kursų reklamos elektroniniu paštu ar primygtinio siūlymo įsigyti biuro prekių.
Pastaruoju metu inspektoriai aiškinasi dėl kelionių agentūrų paskutinės minutės pasiūlymų elektroniniu paštu, picerijų kvietimų papietauti, vienos draudimo bendrovės reklamos trumposiomis žinutėmis.
Savo reklamą per jėgą bruka ir kelios elektroninės parduotuvės, muzikos klubas.
Gresia didžiulė bauda
Jeigu reklama klientui brukama be jo sutikimo, tokiai bendrovei gali būti skirta nemenka bauda: nuo tūkstančio iki 30 tūkstančių litų.
Rinkos priežiūros tarnybos jau yra nubaudusios kelias įmones, tačiau jų pavadinimų viešai neatskleidžia.
Per 2010 metus vien Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gavo 12 vartotojų skundų dėl nepageidaujamos reklamos. VVTAT pagal vartotojų skundus ir savo iniciatyva pernai pradėjo 15 tyrimų dėl nepageidaujamos reklamos.
Dėl 6 iš jų surašyti protokolai bendrovėms ir skirtos ekonominės sankcijos.
Skunduose, kuriuos galima teikti ir kitoms valstybinėms įstaigoms, nurodomos panašios aplinkybės: vartotojui reklama telefonu ar elektroniniu paštu teikiama be jo sutikimo ir jam neprašius.
Kai kurie vartotojai nurodo, kad kreipėsi į reklamos skleidėją prašydami nesiuntinėti brukalų. Tačiau ir po to reklama jiems buvo siuntinėjama.
Šiais metais dėl to jau gauti 2 tokie vartotojų skundai.
Kalti ir patys klientai
„Bet kai kuriais atvejais skundai būna nepagrįsti. Kai kurie besipiktinantys vartotojai patys pamiršo, kad pildydami anketą, tarkim, dėl nuolaidų kortelės ar tam tikrų paslaugų užsakymo, sutiko gauti reklamines žinutes ir elektroninius naujienlaiškius”, – aiškino VVTAT atstovas Vitas Ūsas.
Šiemet VVTAT jokių nutarimų dėl nepageidaujamos reklamos nepriėmė ir baudų dar niekam netaikė.
V.Ūsas priminė, kad reklaminėmis žinutėmis ar laiškais nepatenkinti vartotojai turėtų juos išsaugoti, antraip įrodyti, jog reklamos skleidėjai piktnaudžiavo, būna sunku.
Užkibti – labai lengva
„Mūsų tinkle tokie dalykai įmanomi dviem atvejais. Tarkim, vartotojai suteikė leidimą naudoti savo asmens duomenis, įskaitant mobiliojo telefono numerį, tiesioginės rinkodaros tikslais – galbūt mainais į kokią nors lojalumo kortelę arba nuolaidą.
Arba akcijų organizatorius duomenis naudoja neturėdamas tam teisės”, – spėjo mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2” atstovas Andrius Baranauskas. Pasak jo, „Tele2” su pastaraisiais reklamos skleidėjais neturi nieko bendra.
Tiesa, naudojantis mobiliuoju telefonu gana paprasta užkibti ant kai kurių paslaugų teikėjų kabliuko. Pavyzdžiui, taksi bendrovės užsirašo klientų telefono numerius ir vėliau jais siunčia reklaminius pasiūlymus.
Tikina numerių neperduodantys
Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva” atstovai neslėpė, kad ši kompanija kai kurioms įmonėms parduoda galimybę siųsti trumpąsias žinutes didmenos kaina.
Tačiau jie tikino, kad savo klientų telefono numerių tokiems užsakovams tikrai neperduoda.
Pasak mobiliojo ryšio operatoriaus „Omnitel” atstovės Daivos Selickaitės, per šį tinklą siunčiamas reklamines trumpąsias žinutes gauna tik tie, kurie sutiko su tokia sąlyga.
Sutinka ar nesutinka jas gauti, vartotojai patvirtina pasirašydami mobiliojo ryšio paslaugų sutartį. Tokių pranešimų galima atsisakyti ir vėliau.
Be reklamos nebus nuolaidų
„Tuo tarpu informacija apie lojalumo programos „Omni ID” nuolaidas SMS žinutėmis nėra susijusi su reklaminių SMS paslauga.
Ši informacija siunčiama automatiškai visiems besinaudojantiems „Omni ID” lojalumo kortelėmis bei aktyvavusiems paslaugą „e.nuolaida” ir susijusi su teikiamomis „Omni ID” nuolaidomis.
Šių žinučių galima atsisakyti išjungiant paslaugą „e.nuolaida” ir atsisakius „Omni ID” teikiamų nuolaidų”, – aiškino D.Selickaitė.
Pasak jos, dažnai vartotojai gauna įvairią informaciją žinutėmis iš kitas paslaugas teikiančių bendrovių, tarkim, išperkamosios nuomos bendrovių, įvairių parduotuvių.
„Norintiems išvengti tokių žinučių patartume atidžiai skaityti pasirašomus dokumentus ir sąlygas, kuriomis bus naudojamas telefono numeris”, – aiškino „Omnitel” atstovė.
Per šio mobiliojo ryšio operatoriaus tinklą kas mėnesį iškeliauja nuo 1 iki 3 milijonų reklaminių trumpųjų žinučių.
Vilioja pirkėjus
Kai kuriems mažmeninės prekybos tinklams trumposios mobiliojo ryšio žinutės ir elektroniniai laiškai su siūlymais – kasdienybė.
„Žinutes siunčiame dėl pačių pirkėjų patogumo, kad jis gautų tik tokią informaciją, kuri jam aktualiausia. Taip informuojami pirkėjai pirmieji sužino apie išskirtinius pasiūlymus dar neapsilankę parduotuvėje”, – aiškino „Iki” atstovas Valdas Lopeta.
Jis dievagojosi: jei pirkėjas nepageidauja gauti jam skirtų pasiūlymų, visada gali jų atsisakyti apie tai pranešdamas tinklui.
„Tokių atvejų pasitaiko itin retai, kur kas dažniau sulaukiame informacijos iš pirkėjų apie pasikeitusius jų kontaktinius duomenis ar prašymų siųsti žinutes nauju elektroninio pašto adresu arba telefono numeriu.
Taip pat būna atvejų, kai mums paskambina žmogus ir pasako, kad norėtų gauti tokius pranešimus, kokius siunčiame jo kaimynui”, – tikino V.Lopeta.
Trumposiomis žinutėmis ir elektroniniais laiškais savo pirkėjus apie išskirtinius pasiūlymus „Iki” informuoja jau kelerius metus.
Nauda – akivaizdi
Naudodamasi šiuolaikinėmis technologijomis bendrovė „Rimi Lietuva” savo pirkėjus pradėjo informuoti tuomet, kai pasiūlė jiems naudotis lojalumo kortelėmis.
„Telefono numerius gavome teisėtai – iš savo duomenų bazės.
Nuo šiol reguliariai siunčiame pranešimus apie specialius kainų pasiūlymus mūsų prekybos centruose”, – sakė šios įmonės atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Bendrovės valdomas tinklas pajuto tokios rinkodaros naudą: trumposiomis žinutėmis reklamuojamos prekės tampa kur kas paklausesnės.
„Trūkumas tik tas, kad taip informaciją galime pateikti vien mūsų pirkėjams.
Norint prisivilioti juos iš kito tinklo, tenka rinktis kitus reklamos būdus”, – aiškino R.Stanaitytė-Česnulienė.
Vartotojo sutikimas – būtinas
Teisėtai teikti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus naudojant elektroninių ryšių paslaugas galima tik turint išankstinį duomenų subjekto sutikimą gauti tokius pasiūlymus. Tai reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas.
2009 m. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) gavo 201 skundą, iš jų 51 – dėl tiesioginės rinkodaros. 2010 m. gauta 270 skundų, iš jų 77 – dėl tiesioginės rinkodaros, o per pirmąjį 2011 metų ketvirtį gauti 69 skundai, iš jų 23 – dėl tiesioginės rinkodaros.
2009 metais dėl tiesioginės rinkodaros VDAI surašė 6 administracinių teisės pažeidimų protokolus, 2010 metais – 11, o per pirmąjį šių metų ketvirtį – 2.
Asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų.
Jei pažeidimą padaro kartą jau baustas asmuo, jam gresia bauda nuo 1 iki 2 tūkst. litų.
Reklamos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad reklama telefonu, faksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojui sutikus ar jo prašymu.
Už šiame straipsnyje nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo tūkstančio iki 30 tūkstančių litų.
Asmuo, be jo sutikimo ar prašymo gaunantis reklamą elektroniniu paštu, turi teisę kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (dėl ne maisto prekių ir paslaugų reklamos) arba į Maisto ir veterinarijos tarnybą (dėl maisto produktų).