Pernai lietuvių įgula, atplaukusi į vieną iš Švedijos uostų, prisišvartavo ir ramiai paliko jachtą. Bet
pakilo audra, prieplaukos tvirtinimai neatlaikė, ir jachta nutrūko. Nevaldomą jachtą vėjas nubloškė prie kitų
laivų ir apgadino 9 uoste prišvartuotas transporto priemonės.
„Už jachtos remontą tuomet išmokėjome 150 tūkst. litų“, – vieną didžiausių žalų prisimena Darius Bivainis,
draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas, rašo „Verslo žinios“.
Kito draudimo bendrovės kliento jachta žiemą buvo laikoma uždarame užsienio uosto terminale. Dvi dienas itin
gausiai pasnigus, svorio neatlaikęs terminalo stogas įgriuvo ir apgadino didesnę dalį jame buvusių vandens
transporto priemonių.
Maždaug 30 tūkst. litų nuostolį vienos jachtos savininkui padarė trūkęs krano trosas, kai prasidėjus laivybos
sezonui jachta buvo leidžiama į vandenį.
Bene daugiausia nelaimių nutinka švartuojantis užsienio uostuose, kur stovėjimo vietos labai
siauros ir įplaukiant neretai apgadinamos greta laikomos vandens transporto priemonės. O, pavyzdžiui,
Skandinavijoje, kitų vandens transporto priemonių savininkai itin jautriai reaguoja į menkiausią įbrėžimą,
jie reikalauja, kad žalą padaręs asmuo arba draudimo bendrovė, jei jis apsidraudęs, kompensuotų remonto
išlaidas. Tokio pobūdžio žalos, anot p. Bivainio, paprastai siekia 7-10 tūkst. litų ir, palyginti su
kitomis žalomis, nėra labai didelės, tačiau jos gana dažnos.
Kaip, beje ir vagystės, kai iš jachtų dingsta asmeniniai daiktai, navigacinė ir kita įranga. Yra buvę atvejų,
kai išplėšus katerį žala siekė 60.000 Lt , draudimo bendrovės atstovo teigimu, tuomet katerio savininkas
pasigedo variklio.