1990 m. vidurinei klasei atstovavo vos 151 mln. afrikiečių, 2000 m. – 196 mln. Tačiau du trečdaliai Afrikos vidutiniokų nuolat balansuoja ties riba, skiriančia vidurinę klasę nuo skurstančiųjų.
Vidurinei klasei priklausantis afrikietis paprastai turi nuosavą namą, išgali susimokėti už privataus mediko paslaugas bei geba suteikti atžaloms išsilavinimą.
Studija paliudijo, jog vis dar skurdžiausiu planetoje laikomas Afrikos žemynas dėl jame nuosekliai augančio vartojimo rodo vis didesnę įtaką pasaulinei prekybai. Afrikos plėtros banko duomenimis, žemyne parduodamų šaldytuvų, televizorių, mobiliųjų telefonų bei automobilių skaičius pastaraisiais metais pastebimai išaugo.
Ganoje, kurios ekonomika, kaip prognozuojama, dėl pradėtos išgauti naftos per šiuos metus turėtų išaugti daugiau nei dešimčia procentų, nuo 2006 m. automobilių ir motociklų pardavimas išaugo 81 procentu. Vakarinėje žemyno dalyje esanti Ganos valstybė šiandien neretai vadinama stabilumo ir demokratijos oaze politinių ir ekonominių nesklandumų kamuojamame žemyne.
Pietų Afrikos Respublika nuo seno yra pirmaujanti žemyno ekonomika, neužleidžianti savo pozicijos ir šiandien.
2002 m. tūkstančiui PAR gyventojų teko per šimtą automobilių, ir tai buvo absoliutus Afrikos rekordas. 2007 m. tūkstančiui žmonių tenkantis transporto priemonių skaičius PAR padidėjo daugiau nei du kartus.
Šiaurės Afrikos šalyse – Tunise, Maroke, Alžyre ir Egipte - vidurinei klasei priklauso daugiau nei trys ketvirčiai gyventojų.
Nemažai vidurinės klasės atstovų ir gamtinių išteklių turtingose Gabono ir Botsvano valstybėse.
Mažiausiai pasiturimai gyvenančių žmonių yra dviejose gausiausiai gyvenamose žemyno šalyse - Nigerijoje ir Etiopijoje, kur vidurinei klasei priskiriama vos kiek daugiau nei penktadalis gyventojų.