Šokis aplink kasos aparatus (video)

Taip smulkūs turgaus verslininkai atsiliepė į valdžios raginimą nuo gegužės 1 dienos prekiauti tik su kasos aparatais. Rengę ne vieną protesto mitingą, piketus, bado akciją, turgaus prekeiviai mūšį dėl kasos aparatų pralaimėjo, tačiau karas dar nesibaigė. Kita vertus, ar reikėjo kautis? Vardan ko ir dėl ko? Ar tikrai mitinguose, piketuose ir net bado akcijose buvo ginami smulkieji verslininkai ir prekybininkai, o ne už jų nugarų nusidriekęs ilgas ir platus nelegalaus biznio šešėlis?

Vilniaus centriniame ūkininkų turguje Ukmergės gatvėje sekmadienio rytą pardavėjų buvo daugiau nei pirkėjų, bet prekyba vyko. Tuščių prekystalių nebuvo matyti, visos ūkininkų krautuvėlės atviros ir visose matėme kasos aparatus.

Prekiaujanti mėsos produktais pardavėja Danguolė sakė, kad apskaita buvo ir anksčiau vedama. „Atveža produktus pagal sąskaitas. Kainas diktuoja savininkas, kuris mane samdo ir sumoka už darbą. Dabar pastatė kasos aparatą.

Nesakau, kad blogai, bet darbo daugiau. Žiūrėk, kol pasveri, išmuši čekį, atsiskaitai, grąžą atiduodi, produktą – laiko daugiau sugaišti ir eilutė susidaro. Pirkėjai dabar nebenori eilėje pastovėti, kartais apsisuka ir nueina“, – apie naują tvarką pasakojo prekiautoja.

Pasak Danguolės, ir darbo padaugėjo. Ji parodė apskaitos žurnalą, kuriame suklijuoti visi čekiai, rodantys prekybos apimtis kiekvieną dieną.

Tuo tarpu kasos aparatas didelių rūpesčių nekėlė jaunai prekybininkei iš Vilniaus rajono. Jos krautuvėlėje – įvairios paukštienos pasiūla, putpelių ir vištų kiaušiniai. Ūkininkauja mama su tėčiu, o ji, sesuo ir brolis padeda tėvams. „Kasos aparatą įsigijome iškart. Ten, kur pirkome, mus pamokė, kaip su juo dirbti. Išmokau aš, sesuo ir mama. Nebuvo sunku, dar meistras pagyrė, kad viską greitai supratome“, – nepeikė naujo darbo įrankio Ilona.

Pieno produktais prekiaujantis ūkininkas Artūras Arlauskas iš Molėtų rajono sakė, kad nesidžiaugia tuo kasos aparatu. „Tokia ne itin reikalinga priekaba, papildomas rūpestis. Dar ir dirbti neįgudęs, viską lėtai darau. Vakar, šeštadienį, buvo daug pirkėjų, tai net prakaitas bėgo besisukant. Žmonės nenori eilutėje kantriai laukti. Nenueidavo nuo prekystalio tik todėl, kad jie nuolatiniai pirkėjai, kuriuos pažįstu ir kuriems patinka mano pieno produktai“, – sakė ūkininkas.

Pasak A. Arlausko, jo darbo patirtis turgavietėje – 20 metų. Tiek laiko ir ūkininkauja kartu su žmona. Anksčiau prekiavo tik Utenos turguje. Kai atsidarė šis turgelis, pakvietė, tad dabar dirba ir ten, ir čia. Ūkininkas laiko 30 karvių bandą ir gamina visus pieno produktus.

Didžiausias prieštarų židinys tvyro sostinės gyventojų ir labiausiai mėgstamoje, ir daugiausiai keikiamoje Kalvarijų turgavietėje. Visai neseniai pirkėjus pakvietė nauja Žalgirio prekyvietė, įkurdinta netoli Kalvarijų turgaus, kitoje gatvės pusėje. Ten visa prekyba po stogu, švaru ir gražu. Tik trūksta... pirkėjų, kurie pramintais takais vis tiek į apleistą ir nudrengtą senąjį turgų žygiuoja. Įpročius ir papročius sunku pakeisti.

Tai, kad Kalvarijų turgavietė priėjusi liepto galą, niekam ne paslaptis. Neatsiranda norinčiųjų ją prikelti naujam gyvenimui. Laikas pagydyti prisirpusią opą, nes čia klesti kas tik nori. Ir nelegalūs prekeiviai, ir spekuliantai, ir nesąžiningi prekybininkai. Beeinant ligi mėsos ir pieno paviljonų, gal dešimt romų tautybės moteriškių siūlė pirkti nebrangias cigaretes.

Mėsos prekyvietės apstulbino. Vienas paviljonas, kuriame visą laiką buvo prekiaujama šviežios mėsos produktais, – tuštutėlis. Prekiavo vos viena moteris pieno produktais. Tiesa, ji dirbo su kasos aparatu.

Kitame paviljone priešais vyko vangi prekyba rūkytais mėsos gaminiais. Žmonių daug, o pardavėjų irgi reta, daug tuščių darbo vietų.

Pakalbinta prekybininkė Vanda sakė, kad dabar stengiasi išparduoti mėsos gaminius ir daugiau į turgų nebegrįš. „Tikrai nedirbsiu, nes nematau prasmės. Mes ir be kasos aparatų balansavome ties bankroto riba. Su kasos aparatais tik daugiau vargo, o naudos jokios. Nebijau to kasos aparato, teko dirbti. Tiesiog mus varo į kampą ir net neklausia, kaip būtų geriau. Turguje prekiauju jau daugiau nei dvidešimt metų. Mes ir taip daugiau pradirbame, negu uždirbame. Reikia susimokėti už prekystalį 250 Lt, dar įsigyti verslo liudijimą, susimokėti „Sodros“, sveikatos draudimo mokesčius. Telieka vargani pinigai. O kasos aparatai – dar papildomi rūpesčiai“, – piktinosi Vanda.

Kitos prekybininkės sakė tą patį. Moterims paliepta išparduoti produktus ir atsiskaityti su darbdaviais. Tai jie, likdami už samdomų darbuotojų nugarų, ir buvo ta varomoji jėga, raginusi protestuoti prieš kasos aparatus. Juk jeigu parduodama legali, apskaityta produkcija, kasos aparatai neturi būti baisiausias kliuvinys. Žinoma, kai yra ką slėpti, kalba kita. Apmaudu, kad samdomi prekybininkai tapo nelegalaus juodojo verslo ryklių įkaitais.

„Mes čia paskutiniai mohikanai, pabaigsime prekiauti ir eisime į darbo biržą pašalpų prašyti. Su kasos aparatais nedirbsime. Mūsų niekas neklausė, ar jų reikia. Tikrai nereikia, nes tai tik papildomas vargas skaičiuoti kiekvieną centą, nes milijonų mes čia neuždirbame. Jau nuo gegužės pirmosios pusė prekiautojų paliko Halę, mes irgi nedirbsime“, – sakė Janina, pradirbusi čia 15 metų. Dar viena pašnekovė į šuns dienas išdėjo, pasak jos, visą laiką meluojančią ir žmones apgaudinėjančią valdžią. Ji teiravosi, kodėl valdžia pažadėjusi nupirkti kasos aparatus to nepadarė, o vertė prekybininkus įsigyti žadėdama kompensuoti? „O jeigu aš neturiu pinigų? Skolintis nenoriu. Žada ir meluoja. Kodėl tie aparatai tokie brangūs? Priperka Kinijoje pigiausiai, o čia parduoda brangiai“, – piktinosi moteris.

Iškart susidomėjome. Kasos aparato mėsa prekiaujančios moterys neturėjo, tad parodė svarstykles, pagamintas Taivanyje.

Halės turgavietėje tvarkingai su kasos aparatais darbavosi tik prekiautojos pieno produktais. Pardavėjos Leokadijos pasiteiravome, kieno gamybos jos aparatas. Bulgariškas. Prekiautoja sakė, kad jai nėra vargo išmušti čekį ir ji toliau dirbs kaip dirbusi. Ji pastebėjo, kad pirkėjai nepasiima čekio, tad dažnam ji primena pasiimti. Čekyje įspausta prekybininkės pavardė, kaina, pridėtinės vertės mokestis, data. Viskas, ko reikia skaidriai apskaitai.

Visuomenę ilgai trikdė smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų sukeltas ažiotažas prieš kasos aparatus. Dialogas su valdžia neįvyko, nes tiek vieni, tiek kiti buvo principingai kategoriški. Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė iškart reikalavo atšaukti sprendimą prekiauti turgavietėse tik su kasos aparatais. Valdžia pareiškė, kad sprendimas nebus atšauktas.

Kaip paaiškėjo dabar, kasos aparatai nėra didysis trukdis prekiautojams. Tai kliuvinys nesąžiningam verslui ir nelegaliai prekybai. Tiesa, valdžia irgi persistengė. Juk galėjo būti paskelbtas pereinamasis laikotarpis, sutvarkyti teisės aktai.

Apsilankymas sostinės turgavietėse atskleidė ir kitas medalio prekiauti su kasos aparatais ar be jų puses. Tie prekiautojai, kurie parduoda savo pagamintą ar išaugintą produkciją, neturi ko slėpti šešėlyje, tad jie ir priėmė palankiai pasiūlytas taisykles. Pastebėjome, kad visi pieno pardavėjai jau dirba su kasos aparatais. Visi keblumai – mėsos sektoriuje. Vadinasi, čia esama daug spekuliacijos ir nelegalios produkcijos, kurią ligi šiol pavykdavo nuslėpti vengiant apskaitos.

Pagaliau ką byloja tik dabar pasigirdę sakymai, jog reikia padidinti neapmokestinamą PVM sumą. Tai rodo, kad prekeiviai didmenininkai buvo suinteresuoti slėpti gaunamas pajamas.

Neapmokestinama PVM riba sudarė iki 100 tūkst. Lt, o Europoje vidurkis yra iki 100 tūkst. eurų. Tad, ko gero, reikia spręsti prinokusias problemas, užuot kėlus audras vandens stiklinėje.

Ar ilgai bus tušti prekystaliai sostinės Kalvarijų ir Halės turgavietėse? Ko gero, ne. Juk karas vyko ne dėl kasos aparatų. Net ir su jais dirbant taisykles galima laužyti. Kai nebežiūrėjo mūsų fotografo objektyvas, net ir pažangiai su kasos aparatais pasirengusiame prekiauti ūkininkų turgelyje pritilo jų išduodamas garsas. Išėjusi iš turgaus pirkėja Nijolė nusijuokė, kad kasos dirbo mums stebint, o ji apsipirko kasos aparatams tylint.