Pasak viceministro, esame ant istorinių pokyčių slenksčio.
„Vargu ar kada nors vėliau bus palankesnis laikas pradėti reformą.
Dabar tam palanki ir demografinė situacija. Šiuo metu nemažą dalį
pensinio amžiaus žmonių sudaro negausi Antrojo pasaulinio karo metu
gimusiųjų karta, o tarp dirbančių - net dvi didelio gimstamumo
(„vaikų bumo“) kartos. Be to, prognozuojama, kad artimiausiais
metais gerės makroekonominė situacija: darbo užmokestis augs,
užimtųjų skaičiaus didės, mažės nedarbas“, - Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos (SADM) išplatintame panešime cituojamas A.
Bitinas.
Dėl to,viceministro nuomone, būtų neatsakinga, jei Lietuva
nepasinaudotų esamomis palankiomis sąlygomis ir nepradėtų šios
reformos, kuri bus įgyvendinama palaipsniui, truks kelis
dešimtmečius ir nesudarys keblumų žmonėms, nes jai bus galima
tinkamai pasiruošti.
Tiesa, anot A. Bitino, pasigirsta kalbų, kad pasiruošimas
reformai trunka per ilgai, tačiau pertvarka negali būti įvykdoma
per mėnesį.
„Tokiu keliu ėjo ir eina visos demokratinės Vakarų Europos,
Skandinavijos valstybės. Pavyzdžiui, Švedijoje diskusijos dėl
naujos pensijų sistemos konstrukcijos ir apskaičiavimo formulės
truko dešimt metų. Tačiau jau pasiekus bendrą susitarimą, pats
laikas priimti sprendimą“, - priminė viceministras.
A.Bitinas teigia neabejojąs, kad reikia stabdyti ir
emigraciją, ir mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti žmones
ilgiau likti darbo rinkoje, tačiau vien tai nepanaikins pensijų
sistemos pertvarkos poreikio.
Anot jo, prognozės rodo, kad iki 2020 metų „Sodros“ skolos bus
padengtos. Deja, vėliau demografinė padėtis ims prastėti - į
pensiją išeis labai gausi karta dabartinių penkiasdešimtmečių, o į
jų vietą darbo rinkoje ateis labai žemo gimstamumo karta. Šiai
problemai spręsti privalo būti sukurtas pensijų rezervo fondas,
taip pat reikia sudaryti palankias sąlygas darbo rinkoje kuo ilgiau
išlikti vyresnio amžiaus žmonėms.
SADM atstovas atkreipia dėmesį, kad būtinas laipsniškas
pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų vyrams ir moterims,
nustatant pereinamąjį laikotarpį nuo 2012 iki 2026 metų, ir žmonių
skatinimas kaupti papildomai pensiją privačiuose II ir III pakopos
pensijų fonduose, kompensuojant dalį pervedimų iš valstybės
biudžeto, bei šio kaupimo skaidrinimas.
„Svarbiausias šios reformos tikslas - sukurti ilgalaikę tvarią
pensijų sistemą, kuri būti atsparesnė ekonominiams svyravimams,
lanksčiau prisitaikanti prie demografinių pokyčių, garantuotų
žmonėms stabilias ir didesnes pensijas. Pensijų sistemą reikia ne
vien išgryninti, bet ir pradėti artėti prie Europos Sąjungos
pensijų vidurkio. Juk visi tikimės orių ir kuo didesnių pensijų“, -
sako A.Bitinas.