Pateiktame rašytiniame pareiškime europarlamentarai pabrėžia,
kad tarptautinių saugumo kriterijų neatitinkančių atominių
elektrinių statyba šalia ES sienų kelia didelį pavojų ne tik ES
šalims, bet ir visai Europos teritorijai ir yra bendras visos ES
rūpestis, kuris privalo sulaukti ne tik šalių narių, bet ir
Europos Komisijos (EK) dėmesio ir aktyvių pastangų užtikrinant
saugumą. Todėl europarlamentarai ragina ES ir Tarptautinę atominės
energijos agentūrą (TATENA) daryti konstruktyvų spaudimą
Baltarusijai bei Rusijai siekiant, kad jos laikytųsi tarptautinių
standartų ir bendradarbiautų su tarptautiniais ekspertais visais
atominių elektrinių pasirengimo, statybos ir veiklos etapais.
Jei per tris mėnesius nuo užregistravimo šiam pareiškimui savo
parašu pritars daugiau nei pusė EP narių, jis įsigalios ir taps
oficialia EP pozicija.
Keturių Lietuvos atstovų EP iniciatyva surinkus 60
europarlamentarų parašus (pasirašė visi 12 Lietuvos atstovų),
užregistruotas žodinis klausimas EK pirmininkui Jose Manueliui
Barroso (Žozė Manueliui Barozui). Jame europarlamentarai teiraujasi,
ar EK pripažįsta, jog saugumo užtikrinimas ES kaimyninėse šalyse
esančiose ar planuojamose atominėse jėgainėse yra bendros ES ir
jos narių atsakomybės reikalas bei kokius instrumentus EK ketina
naudoti siekdama šalia ES sienų statomų atominių jėgainių
saugumo.
Apie savo iniciatyvas pranešę europarlamentarai tikisi, kad šis
klausimas EK vadovui bus užduotas birželio ar liepos EP plenarinėse
sesijose.
„Praėjusiais metais jau inicijavau rašytinį pareiškimą dėl
jėgainės Baltarusijoje, tačiau tuomet ji pakankamo kolegų
palaikymo nesulaukė. Viliamės, kad tragedija Fukušimoje privers
įvertinti Rusijos ir Baltarusijos planų grėsmę ne tik Lietuvai ir
kitoms su šiomis šalimis besiribojančioms ES narėms, bet ir visai
Europai“, - pranešime cituojamas L.Donskis.
Z.Balčytis savo ruožtu pastebi, kad atominio saugumo tema ES
pasienyje aktuali ne tik greta esančioms valstybėms, o visai
Europai, nes galimi branduoliniai incidentai Karaliaučiuje ar
Baltarusijoje ilgam sutrikdytų viso regiono vystymąsi ir padarytų
didelę negrįžtamą žalą žmonių sveikatai.
„Atominio saugumo tema po avarijos Japonijos Fukušimos
elektrinėje šiuo metu yra padidinto dėmesio lauke, todėl galima
tikėtis sulaukti daugiau ir kitų ES valstybių paramos“, - sako jis.
Tuo metu J.V.Paleckis teigia, kad tarptautinė teisė nedraudžia
statyti atominės elektrinės kad ir visai arti kitų valstybių
sienų arba jų sostinių, todėl lieka arba tarptautinių saugumo
standartų sugriežtinimas, ES valstybėms rodant pavyzdį, arba geri,
širdingi santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, kurie galėtų
padėti koreguoti AE statybų planus.
„Sužlugus ne itin realiems planams pastatyti savo AE per kelis
kilometrus nuo Baltarusijos sienos, galėtume įtikinamiau kalbėtis
su tarptautine bendruomene, su Rusija ir Baltarusija šiuo delikačiu
klausimu“, - sako J.V.Paleckis.
R.Morkūnaitė – Mikulėnienė pastebi, kad Rusija ir
Baltarusija turėtų nedelsiant ir išsamiai atsakyti į visus
poveikį patiriančių šalių klausimus.
„Tai, kad jau ankstyvoje abiejų atominių projektų vystymo
stadijoje yra nesilaikoma tarptautinių reikalavimų, pavyzdžiui,
dėl statybų vietos parinkimo, kelia didelį susirūpinimą. Tai
svarbu žinant, kad numatytoje atominės statybos aikštelėje
Astrave yra fiksuotas stipriausias Baltarusijos istorijoje 7 balų
pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Rusija ir Baltarusija,
prieš pradėdamos statybas, turėtų nedelsiant ir išsamiai atsakyti
į visus poveikį patiriančių šalių klausimus, surengti dvišales
konsultacijas bei viešus klausymus su kaimyninių šalių
visuomenėmis ir nepriklausomam projektų įvertinimui pasikviesti
TATENA ekspertų misijas“, - teigia ji.