Per pastaruosius metus į TPOU kilimo ir leidimosi tako modernizavimą, degalų bazę ir naujų keleivių terminalų statybą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei šalies biudžeto buvo investuota apie 100 mln. litų.
Tačiau iš Palangos orlaiviai kaip ir anksčiau kyla tik į Rygą, Kopenhagą ir Oslą.
Klaipėdos regiono verslininkai suinteresuoti, kad į Palangą orlaiviai skraidytų iš Vokietijos didmiesčių, bet derybos su skrydžių bendrovėmis naudos nedavė. Jos baiminasi galimos finansinės rizikos, jei pradėjus skrydžius nebūtų pakankamai keleivių.
Į pigių naujų aviakompanijų, galinčių skraidyti į TPOU, paiešką įsitraukė ir Susisiekimo ministerija.
Viceministras Rimvydas Vaštakas praėjusią savaitę Klaipėdoje susitiko su Klaipėdos regiono savivaldybių merais ir ragino pasinaudoti Kauno oro uosto patirtimi. Šiame oro uoste įsitvirtino pigių skrydžių bendrovė „Ryanair”.
Kauno miesto ir rajono savivaldybės prieš kelerius metus sutiko padengti pigius skrydžius organizuojančių aviakompanijų patiriamus nuostolius.
„Mums buvo pateiktas pavyzdys, kai Kauno regiono savivaldybės dotavo aviakompanijų skrydžius, jei 50 vietų lėktuvu skrisdavo mažiau nei 14 keleivių.
Tuomet orlaivio reisas yra nuostolingas. Tačiau dabar savivaldybių finansinės paramos nereikia, nes lėktuvai skraido pilni”, – pasakojo susitikime dalyvavęs Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Pasak jo, pajūris su kurortais yra kur kas patrauklesnis negu Kauno regionas, todėl nauji reisai greitai sulauks populiarumo, o sumokėti pinigai sugrįš, kai pajūrį užplūs nauja turistų banga iš Vokietijos ar Didžiosios Britanijos.
Dabar per dvi savaites savivaldybės turėtų išvardyti kryptis, kurių jie pageidautų Palangos oro uoste.
Tuomet Susisiekimo ministerija pradėtų konkrečias derybas su pigių skrydžių aviakompanijomis.
Kokio dydžio finansinės paramos laukiama iš savivaldybių ir kokiomis proporcijomis jos pasidalys šią naštą, bus svarstoma sulaukus aviakompanijų susidomėjimo.