Šiais metais BVP turėtų augti maždaug 1,75 proc., o 2012 m. -
beveik 2 proc. Šią prognozę patvirtina geresnės pasaulio ekonomikos
perspektyvos ir geresnės ES verslo atstovų nuotaikos apskritai.
Tačiau infliacija didėja sparčiau ir atspindi pagrindinių
produktų kainų augimą. Numatoma, kad šiais metais bendroji
infliacija ES bus vidutiniškai beveik 3 proc., o euro zonoje - 2,5
proc. 2012 m. šie rodikliai turėtų sumažėti iki atitinkamai maždaug
2 proc. ir 1,75 proc.
Tuo tarpu tikimasi, kad darbo rinkos sąlygos per prognozės
laikotarpį pamažu gerės. Iki 2012 m. nedarbo lygis turėtų sumažėti
0,5 procentinio punkto, iki kiek daugiau nei 9 proc. ES ir iki 9,75
proc. euro zonoje. Tęsiant fiskalinį konsolidavimą, iki 2012 m.
valdžios sektoriaus deficitas turėtų sumažėti iki maždaug 3,75
proc. BVP. Tačiau atskirų valstybių narių perspektyvos vis dar
labai skiriasi.
Už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos
narys Olis Renas (Olli Rehn) pabrėžė, jog Europos ekonomika ir
toliau tvirtai atsigauna, nepaisant pastarojo meto išorinės
aplinkos neramumų ir tebetvyrančios įtampos valstybės skolos
rinkoje.
„Valstybių deficito rodikliai akivaizdžiai mažėja. Dabar svarbu
sustiprinti šias augimo ir konsolidacijos tendencijas ir
užtikrinti, kad tai leistų sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų.
Tam reikia tęsti fiskalinį konsolidavimą ir ryžtingai įgyvendinti
struktūrines reformas, kurios padėtų kurti darbo vietas ir
padidintų mūsų ekonomikos konkurencingumą“, - sakė O. Renas.
ES ekonomika ir toliau atsigauna, nors finansų rinkos tebėra
pažeidžiamos, o išorinė aplinka tapo sudėtingesnė. Atsigavimo
poveikis juntamas vis plačiau, ir numatoma, kad apskritai tokia
tendencija išliks 2011 m., kaip ir prognozuota pernai rudenį.
Šiais metais turėtų būti gerokai daugiau investuojama į įrangą
- tokią prognozę patvirtina didesni eksporto augimo rodikliai.
Investicijos į statybas, priešingai, ir toliau mažės - tai rodo
besitęsiantį koregavimą keliose valstybėse narėse.
Tuo pat metu numatoma, kad privatus vartojimas ES šiais metais
padidės labai nedaug, o vėliau jis turėtų laipsniškai atsigauti
pamažu gerėjant darbo rinkos sąlygoms, nuosaikiai augant pajamoms
ir mažėjant taupymo mastui. Tačiau dėl didesnio infliacijos lygio
ši laipsniška pažanga šiek tiek sulėtėjo, palyginti su rudens
prognoze. Be to, besitęsiantis įmonių ir namų ūkių finansinio
įsiskolinimo mažinimo procesas, didesnis nenoras rizikuoti ir
fiskalinio konsolidavimo poveikis artimiausiu metu turės neigiamos
įtakos kapitalo ir vartojimo išlaidoms.
Kaip paprastai būna atsigaunant po didelių finansų krizių,
numatoma, kad ES ekonomikos atsigavimas bus ne toks ryškus nei
ankstesniais pakilimo laikotarpiais, nors laipsniškai didėjant
vidaus paklausai privačiajame sektoriuje atsigavimas taps vis
labiau savaiminis. Numatoma, kad vidutinis metinis BVP augimo
rodiklis, šiais metais buvęs kiek didesnis nei 1,5 proc. euro
zonoje ir 1,75 proc. ES, 2012 m. pamažu kils iki maždaug 2 proc.
abiejuose regionuose. 2011 m. skaičiai šiek tiek didesni, nei
numatyta ankstesnėje išsamioje rudens prognozėje.
Apibendrinti duomenys slepia ryškius valstybių narių pažangos
skirtumus. Tam tikrose šalyse, visų pirma Vokietijoje (ir kai
kuriose mažesnėse į eksportą orientuotos ekonomikos šalyse),
ekonominė veikla labai suaktyvėjo, o kitos, ypač kai kurios
periferinės šalys, atsilieka. Numatoma, kad atsigavimo tempas ES
valstybėse ir toliau skirsis.
Per prognozės laikotarpį turėtų būti toliau koreguojamas ES
vidaus disbalansas. Koregavimo mastas didžiausias šalyse, kurių
deficitas prasidėjus krizei buvo labai didelis iš esmės dėl
sumažėjusio vartojimo. Tačiau taip pat pastebima, kad dėl didesnės
vidaus paklausos ir dinamiškos importo raidos laipsniškai mažėja
tam tikrų šalių didelis struktūrinis einamosios sąskaitos
perteklius.
Situacija Europos darbo rinkose tebėra skirtinga: nedarbo lygis
svyruoja nuo 4-5 proc. Nyderlanduose ir Austrijoje iki 17-21 proc.
Ispanijoje ir Baltijos valstybėse. Pagerėjus padėčiai visuose
sektoriuose, išskyrus pramonės ir statybos, paskutinį 2010 m.
ketvirtį užimtumas ES šiek tiek padidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad
paprastai užimtumo augimas atsilieka nuo gamybos apimties augimo,
numatoma, kad šiais metais abiejuose regionuose užimtumo padėtis
šiek tiek pagerės. Nedarbo lygio perspektyva - maždaug 0,5
procentinio punkto sumažėjimas per prognozės laikotarpį abiejuose
regionuose. Tačiau, nepaisant kiek šviesesnių perspektyvų,
palyginti su rudens prognoze, ir toliau numatoma tendencija, kad
ekonomika atsigaus, nors darbo vietos nebus kuriamos.
Pernai viešųjų finansų būklė ėmė gerėti. Atsižvelgiant į
didesnį augimą ir į tai, kad nutraukiamos laikinos skatinamosios
priemonės, ES valdžios sektoriaus deficitas turėtų sumažėti nuo
maždaug 6,5 proc. BVP 2010 m. iki maždaug 4,75 proc. 2011 m. ir
3,75 proc. 2012 m. Panaši mažėjimo tendencija, tik mažesniu mastu,
numatoma ir euro zonoje. Ši prognozė šiek tiek palankesnė, nei
planuota rudenį. Koregavimas abiejuose regionuose daugiausia bus
užtikrintas mažinant išlaidas. Tačiau skolos santykis per prognozės
laikotarpį toliau didėja ir iki 2012 m. pasieks maždaug 83 proc.
BVP ES ir 88 proc. euro zonoje.
EK teigimu, artimiausiu metu tiek ES, tiek euro zonoje
pranašaujama gana didelė vartotojų kainų infliacija, nors gerokai
mažesnė, palyginti su infliacijos šuoliu 2008 m. Daugiausia dėl
didesnės energijos kainų infliacijos numatoma, kad šiais metais
SVKI infliacija ES bus vidutiniškai beveik 3 proc., o euro zonoje -
2,5 proc. 2012 m. šie rodikliai turėtų sumažėti iki atitinkamai
maždaug 2 proc. ir 1,75 proc. Dėl išliekančio didelio ekonomikos
sąstingio tiek darbo užmokestis, tiek infliacija turėtų didėti
nedaug, o tai iš dalies atsvertų numatomą energijos ir pagrindinių
produktų kainų augimą.
Dėl politinių pokyčių Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės
Afrikoje ir netikėtų žemės drebėjimo bei cunamio Japonijoje
pasekmių ekonomikai padidėjo netikrumas ir kilo pasaulio ekonominės
veiklos sulėtėjimo rizika - dėl to visame pasaulyje infliacija gali
būti didesnė, o augimas lėtesnis, nei numatyta pagrindiniame
prognozės scenarijuje.
Finansų rinkos, visų pirma tam tikri vyriausybės obligacijų
segmentai, tebėra pažeidžiami, ir negalima visiškai atmesti žalingų
neigiamo grįžtamojo ryšio ciklų galimybės. Riziką taip pat kelia
įtampa valiutų keitimo rinkose.
Optimistinė prognozė: spartesnis nei manyta pasaulinis augimas dėl
didesnės paklausos besiformuojančiose rinkose galėtų dar paskatinti
ES eksporto augimą. Kalbant apie vidaus procesus, ES BVP augimo
priklausomybė nuo vidaus paklausos gali pasirodyti didesnė nei
manyta prognozėje, jei, pavyzdžiui, darbo rinkoje atsirastų
netikėtų teigiamų pokyčių. Panašiai, spartaus augimo Vokietijoje
poveikis kitoms valstybėms narėms gali būti didesnis.