Viskas prasidėjo likus kelioms savaitėms iki prezidento rinkimų praėjusių metų gruodžio 19 dieną. Valstybės tarnautojai netikėtai pastebėjo, kad jų algos išaugo nuo 330 iki 500 JAV dolerių. Tai – prezidento A.Lukašenkos, kuris siekė ketvirtosios kadencijos vadovauti šaliai, dovana.
Tačiau, kaip teigia ekonomikos žurnalistas Jegoras Martinovičius, tai neturėjo jokio ekonominio pagrindo. Tai tebuvo eilinė rinkimų kampanijos priemonė, leidusi paskutiniam Europos diktatoriui rinkimus laimėti triuškinančia pergale, surinkus 80 proc. balsų.
„Baltarusiai šiuos papildomus pinigus panaudojo įsigydami užsienio valiutos – taip jie ruošėsi sunkiems laikams“, - komentuoja J.Martinovičius.
Kiti gi suskubo už dolerius ir eurus pirkti užsienietiškus automobilius, mat nuo liepos 1 dienos Baltarusijoje didės importuotų automobilių muito mokesčiai.
Galiausiai valstybės išlaidos stipriai padidėjo, o užsienio valiutos ir aukso rezervai ištirpo. Vien praėjusį mėnesį jie sumenko 1,2 mlrd. JAV dolerių.
Šiuo metu valstybės ižde yra kiek mažiau nei 2,5 mlrd. JAV dolerių. Teoriškai to pakaktų išsilaikyti kiek daugiau nei du mėnesius.
Su neigiamu prekybos balansu, kuris per metus sudaro 10 mlrd. JAV dolerių, o vidaus skola šių metų sausio 1 dieną viršijant 50 proc. bendrojo vidaus produkto, Baltarusijos ateitis neatrodo giedra.
Siekdamas stabilizuoti situaciją, Baltarusijos nacionalinis bankas ėmėsi veikti: apie 30 proc. devalvavo rublį, nustatė naujus valiutų mainų kursus. Jų šiuo metu yra keturi: oficialusis, tarpbankinėms operacijoms, laisvasis, taikomas valiutą keičiančiuose punktuose, ir juodosios rinkos kursas. Pastaraisiais trimis atvejais kursas 30-60 proc. didesnis nei oficialusis.
„Prie valiutų keityklų baltarusiai stovi dieną naktį, tikėdamiesi, jog kas nors ateis išsikeisti užsienietiškų pinigų į baltarusiškus“, - pasakoja J.Martinovičius.
Parduotuvėse kainos kyla kas dieną. Tiesa, kai kurios prekės iš viso dingo nuo prekystalių, o dalis produktų muša, rodos, neįmanomus rekordus: pavyzdžiui, aviečių kilogramas kainuoja 120 JAV dolerių.
Neturėdami užsienio valiutos, kai kurios kompanijos buvo priverstos užsidaryti, nes negali įsigyti žaliavos ir įrenginių. Oficialiai buvo atleista 600 tūkst. darbuotojų.
Dabar atrodo, kad vienintelė galimybė A.Lukašenkai išsaugoti Baltarusijos ekonomiką – gauti paskolą iš užsienio. Tačiau trečiadienį, Rusijos finansų ministras Aleksėjus Kudrinas atsisakė suteikti kaimynams 1 mlrd. JAV dolerių skubią paramą. Vis dėlto jis užsiminė, kad Rusija prisidėtų prie 2 mlrd. paskolos, kurią galėtų suteikti Eurazijos ekonominė bendrija.
Tikėtis paramos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – bergždžias reikalas. Kol Baltarusijoje, kurios 80 proc. ekonomikos kontroliuoja valstybė, nebus pradėtos įgyvendinti rimtos ekonominės reformos, tikėtis gauti paramos iš TVF jai neverta.
Reformų Baltarusijoje laukia Rusija. Ypač šią šalį domina privatizavimas. J.Martinovičius mano, kad tai – neišvengiama, tačiau jis baiminasi to, jog vienintelė, kas iš viso to gaus naudą, bus Rusija. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga dėl didelio politinių kalinių skaičiaus įvedė sankcijas prieš Baltarusiją, privatizacija gali lemti tai, jog valstybinius objektus, o didžiąja dalimi – ir Baltarusijos ekonomiką, privatizuos Rusijos oligarchai.