Elektromobilių gamintojų klaidas puikiai taiso studentas iš Kauno

Neturėtų stebinti, kad 22 metų jaunuolis Lietuvoje netrukus pradės masinę elektromobilių gamybą. Nuo šių metų pradžios kasdien į darbą ir verslo susitikimus jis važiuoja savo sukurtu automobiliu.

Laurynas Jokužis – jaunas ir labai ambicingas. Jo „Toyota Aygo” pagrindu sukurtas elektromobilis bus patikimesnis, patogesnis, greitesnis ir pigesnis už garsiai reklamuojamus pirmuosius pasaulinių gamintojų elektrinius modelis. Ar tikrai?

Tiesa paaiškėja šiuo automobiliu apsukus kelis ratus Kauno priemiesčiuose.

Pasimokyti iš kitų klaidų ir sukurti daug geresnį daiktą – tai nuolat kartoja jaunas verslininkas. Tik kokybiškas elektromobilis gali sudominti pirkėjus.

Tai, kas lietuviams prieš trejus ketverius metus buvo hobis, dabar tampa verslu, į kurį reikia investuoti, bet kuris akivaizdžiai gali duoti pelno. Ypač dabar, kai visas pasaulis kraustosi iš proto dėl ekologijos.

Lietuvoje jau įregistruotas pirmasis perdarytas elektromobilis. Tai pavyko padaryti vilniečiui Mindaugui Milašauskui, kurio „Honda” atitiko visus techninius reikalavimus.

Vilnietis pats sukūrė elektromobilio valdymo sistemą, kuri yra automobilio smegenys, ir pasirengęs ją pardavinėti.

Dėl nepriekaištingos kokybės ir palankios kainos jo sukurtu akumuliatorių valdikliu domisi vokiečiai ir skandinavai. Lietuvos rinka tam per maža.

M.Milašauskas sukūrė universalią elektromobilio sistemą – nuo variklio iki akumuliatorių ir valdiklio, kurią įsigijusiems pirkėjams belieka sumontuoti į pasirinktą automobilį. Geriau, kad automobilis būtų šiek tiek didesnis, tuomet lengviau sutalpinti įrangą.

Kad ši sistema veikia ir nekelia rūpesčių, yra saugi, įrodo tai, jog šis automobilis, perėjęs techninę ekspertizę, buvo oficialiai įregistruotas – juo leidžiama važinėti keliais.

Pernai praeiviai Kaune, prie garažų masyvo Šiaurės prospekte, galėjo išvysti nematytą automobilį su numeriais „JonElis”.

Tai kaunietis Marius Gervė išvairuodavo iš garažo išbandyti savo kūrybos elektromobilį.

Ketveri metai, praleisti garaže, ir neįkainojamas automobilis rieda gatvėmis, nors ir turi trūkumų. Jeigu sudėtume ne tik medžiagų kainą, bet ir darbo valandas, šis kūrinys vertas mažiausiai poros šimtų tūkstančių litų.

Nors „JonElis” greičiausiai nebus gaminamas masiškai, M.Gervė gali pasiūlyti kokybišką, patikimą ir išbandytą elektromobilio valdiklį.

Kauno technologijos universiteto studento L.Jokužio sukurtas „Toyota Aygo” elektromobilis – beveik lietuviškas. Automobilis, tiesa, japoniškas, akumuliatoriai atkeliauja iš Kinijos, tačiau visa kita – lietuvių darbas.

M.Gervė elektromobiliui tiekia šiek tiek patobulintus valdiklius, M.Milašauskas – pagrindinių akumuliatorių valdiklį. Jo laboratorijoje buvo testuojami ir elektromobiliui naudojami akumuliatoriai, nes Kinijoje reikėjo rasti patikimą akumuliatorių tiekėją.

Variklius automobiliui pagal specialų užsakymą gamina „Lietkabelis”. Variklio galia ir parametrai specialiai apskaičiuoti konkrečiam automobiliui.

Techninę automobilio dalį tobulino inžinierius Tadas Šalomskas.

Mašinoje taip pat yra Europos standartus atitinkantis įkrovimo lizdas. Tai reiškia, kad automobilio akumuliatorius galima įkrauti net ir būnant Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Estijoje.

Lietuviai sukūrė ir programinę įrangą, kuri užtikrina, kad viskas automobilyje veiktų sklandžiai: spidometras rodo greitį, tachometras – variklio galią, o degalų bako rodyklė – akumuliatoriaus energiją.

Kaip toks automobilis važiuoja? Sakau nuobodžiai, nes neturiu nei prie ko prikibti, nei ką pagirti.

Tai – didžiausias komplimentas jo kūrėjams. Tiesiog sėdėdamas keleivio vietoje net nepagalvotum, kad tai ne serijinis modelis su benzininiu varikliu.

Jis puikiai įsibėgėja, netrukdo eismui, kai sustojama prie šviesoforo. Nekyla jokių sunkumų įvažiuoti į greito eismo gatvę. Ir greitkelyje 110 km per valandą greitis pasiekiamas nejučia.

Apie tai neįspėja, pavyzdžiui, garsiau riaumojantis ar trūkčiojantis variklis. Šiuo automobiliu viršyti greitį labai lengva, nes jis rieda labai tyliai.

Įkrovus akumuliatorių, automobilis gali nuvažiuoti 160 kilometrų. Tai L.Jokužis įrodė atvairavęs mašiną iš Kauno į Vilnių, „Litexpo” rūmuose vykusią automobilių parodą „ALT 2011”.

„Degalinės ir degalų kainos man dabar kelia juoką. Įkraunu akumuliatorius – ir įveikti šimtą kilometrų man kainuoja 7 litus”, – džiaugėsi kaunietis.

Šis automobilis jau išbandytas žiemos ir normaliomis eismo sąlygomis, bet vasarą jo laukia dar vienas drastiškas išbandymas.

„Laukiame, kai lauke bus 30 laipsnių karščio. Tuomet šį automobilį nuvešime į Kačerginės trasą, ir profesionalus lenktynininkas bandys išspausti iš jo viską, kas įmanoma. Mums svarbu įsitikinti, ar esant karščiui ir maksimaliai panaudojant automobilio galimybes visos sistemos neperkais”, – aiškino pašnekovas.

Pagrindinis investuotojas į Lauryno verslą yra jo tėvas, bendrovės „Elinta” savininkas. Tačiau jis neinvestuotų į sūnaus verslą, jeigu netikėtų gera idėja.

„Į šį projektą investuota tiek, kad būtų galima nusipirkti ne tris ir ne keturis tokius automobilius. Manau, kad reikės parduoti iki pusšimčio automobilių, kad susigrąžintume investicijas. Tačiau tai – realu.

Lietuvoje turiu per dešimt užsakovų, kurie nori įsigyti tokį automobilį”, – pasakojo Laurynas.

Anot jo, tipinis pirkėjo portretas: verslininkas, vairuojantis didelį, solidų „Lexus” su hibridiniu varikliu ir ieškantis automobilio žmonai, dukteriai ar norintis pats pasivažinėti po miestą. Jam nesvarbu, kiek jis kainuoja. Mat tai yra jo įvaizdžio dalis.

Vieną elektromobilį užsisakė picerijų tinklas. Jo savininkas apskaičiavo, kad išvežiojant picas mieste elektromobilis atsipirks per dvejus metus, nes nereikės pilti degalų.

Perdaryti automobilius iš įprastų į elektrinius pasaulyje mėgino ne viena kompanija, tačiau, anot Lauryno, daugumai nepasisekė.

Lietuvio įsitikinimu, didžiausia tokių automobilių perdarytojų klaida – jie nepatenkino klientų lūkesčių, taupė medžiagas ir detales, tačiau kėlė elektromobilių kainą. Tam turėjo įtakos ir darbo jėgos kaina, kuri Lietuvoje vis dar yra palyginti pigi.

„Vokiečiai irgi gali sukurti valdiklį, bet vien jis kainuos 15 tūkstančių eurų – už tokią sumą mes perdarome visą automobilį”, – paaiškino L.Jokužis.

Iš tiesų Europoje yra didžiulis elektromobilių poreikis, todėl jų kainos nemažėja. Perdarytą elektromobilį Europoje vargu ar įsigysi pigiau nei už 150 tūkst. litų.

Akivaizdu, kad mūsų šalis nėra pagrindinė lietuviško elektromobilio rinka, greičiau – bandymų poligonas.

„Bėda ta, kad elektromobilių pirkėjai turi rasti kompromisą. Teko apžiūrėti vieną perdarytą „Toyota Aygo”. Tachometro skalė uždengta kartonine plokštele, iš kurios kyšo penki diodai, rodantys baterijų energijos likutį. Degalų kiekio rodyklė irgi uždengta, nes neveikia.

Pardavėjai tvirtino, kad mašina galima nuvažiuoti 100 kilometrų, bet per bandymą ji sustojo įveikusi vos 70. Tad kas gali tokią mašiną pirkti? Mes nusprendėme padaryti geriau”, – aiškino pašnekovas.

Kad automobilis važiuotų, prireikė beveik trijų mėnesių. Variklis, valdikliai, akumuliatoriai, montavimo darbai ir programinė įranga veikia. Tačiau ar viskas suderinta?

Derinimo darbai vyksta jau kone pusmetį – pradedant varikliu, kuris kuriamas konkrečiai mašinai, ir baigiant valdiklių parametrais, kad neliktų jokių trukdžių: kad vairuotojui nerūpėtų, ar neperkais akumuliatoriai, ar užteks galios pajudėti iš vietos, ar veiks stabdžių, vairo stiprintuvai ir valytuvai, ar bagažinėje liks vietos lagaminui.

„Turime konkretų automobilį ir jam sukurtą bei pritaikytą sistemą. Kai sistemos galutinai suderintos konkrečiose mašinose, galima masiškai jas perdaryti. Šį darbą du žmonės gali atlikti per porą savaičių.

Sistemą būtų galima įdėti į bet kokį automobilį, bet tuomet viskas neveiks taip sklandžiai. O mes norime, kad šis automobilis būtų geriausias”, – aiškino L.Jokužis.

Sunku patikėti, kad Laurynui – tik 22-eji. Ir, kaip dažniausiai būna, šį verslą vaikinas pradėjo garaže. Pirmasis L.Jokužio kūrinys buvo motoroleris.

„Mėgau motorolerius. Labai greitus ir galingus. Kartu domėjausi ir elektronika. Mano motoroleris tuo metu naudojo 12 litrų benzino 100 kilometrų. Jis prilygo sportiniam motociklui.

Motoroleris ir elektronika lygu elektrinis motoroleris. Taip kilo idėja, kurią laisvalaikiu mėginau įgyvendinti dvejus metus, kol padariau gerai”, – pasakojo Laurynas.

Žinoma, vaikinas galėjo pasinaudoti jau įgyvendintais projektais, tačiau jo netenkino pagamintų elektrinių motorolerių charakteristikos. Jie važiavo lėtai, trūko dinamikos. Motoroleris turėjo būti toks pat galingas kaip ir važiuodamas su benzininiu varikliu. Galiausiai vaikinui pavyko tai pasiekti.

Tuomet kilo mintis sukurti elektrinį motociklą, bet šiai idėjai nepritarė tėvas. Jis sakė, kad motociklui pinigų tikrai neduos, ir pasiūlė kurti automobilį.

Lietuviškame „Toyota Aygo” sumontuotas 70 kW galios elektros variklis – ne mažiau galingas nei standartiniame benzinu varomame modelyje.

Kai važiuojama mieste, tachometras rodo, jog tolygiai riedėdama mašina pasiekia vos 3–5 kW galią. Tad kam reikalingas variklis, turintis tokias didžiules galios atsargas?

„O kam „Ferrari” reikalingas 400 AG variklis? Kad būtų smagu”, – sakė L.Jokužis.

Visos prietaisų skydelio skalės veikia: degalų bako rodyklė rodo energijos kiekį akumuliatoriuose, tachometro rodyklė – variklio pasiekiamą galingumą.

Maksimalus automobilio greitis – 150 km/val., su įkrautais akumuliatoriais jis gali nuvažiuoti 160 kilometrų.

Visa sistema su naujausios kartos akumuliatoriais naujame automobilyje kainuoja 90 tūkstančių litų. Naujas „Toyota Aygo” su benzininiu varikliu kainuoja 35 tūkst. litų.

Automobilį, skirtą perdaryti, klientas turi įsigyti pats. Tai gali būti nauja „Toyota Aygo”, „Citroen C1” ar „Peugeot 108”, daužta ir suremontuota. Visa elektromobilio įranga su darbu kainuoja 55 tūkst. litų.

Kai kurių automobilių gamintojų elektromobilių charakteristikos nusileidžia lietuvių sukurtoms mašinoms, o kaina – kur kas didesnė. Kodėl?

Gamintojai šiuos modelius pradėjo kurti maždaug prieš ketverius metus. Tuomet rinkoje dar nebuvo naujesnės kartos akumuliatorių, kurie gerokai kokybiškesni.

Investuota į gamybos linijas, o tokios investicijos turi atsipirkti – neįmanoma iškart pradėti gaminti kokybiškesnio produkto.

Šiuo metu serijiniuose automobiliuose naudojami ličio jonų akumuliatoriai, jie kelia nemažai rūpesčių, nes gali sprogti, trumpiau naudojami. Tai turi įtakos ir techniniams sprendimams.

Lietuviai naudoja naujausios kartos ličio geležies fosfato akumuliatorius. Šie akumuliatoriai saugesni, ilgiau naudojami, atsparesni aukštai temperatūrai.

Lietuvių elektromobilių kūrėjų privalumas tas, kad jie vėliau pradėjo kurti mašinas ir turi galimybę naudotis naujausiomis technologijomis, mokytis iš kitų klaidų, taisyti jų trūkumus.

Gamintojų pateiktas rinkai automobilio modelis dažniausiai atnaujinamas ne anksčiau kaip po trejų metų, o keičiamas – po septynerių. Individualūs automobilių kūrėjai gali lanksčiau reaguoti į technologijų pokyčius ir rinkos poreikius. Be to, nereikia kurti paties automobilio dizaino ir važiuoklės.