Kaip Egipte ir Tunise, taip ir Sirijoje ekonominiai aspektai prisidėjo prie neramumų šalyje. Nors Sirijoje nėra didžiulių lūšnų kvartalų kaip Kaire, tačiau ilgi metai neūkiškumo, korupcijos, o galiausiai - užėjusi sausra šaliai, kurioje daugėja gyventojų, atnešė rimtų negandų.
Protestai Sirijoje prasidėjo kovo viduryje. Po kelių savaičių vyriausybė atleido ekonomika besirūpinusį kabineto narį Abdullah al-Dardari, kurį Vakarai laikė ekonominių reformų Sirijoje veidu.
Vyriausybės griežtos priemonės, kurių ši ėmėsi prieš demonstrantus, įtempė Sirijos santykius su užsienio valstybėmis, tarp kurių – ir Turkija, svarbi prekybos partnerė.
Ekonomikai ėmus stoti, Tarptautinis valiutos fondas Sirijos ūkio augimo prognozes šiems metams sumažino nuo 5,5 proc. iki 3 proc.
„Kinija ir kitos Azijos šalys perprato, kaip gyventi turint vienos partijos politinę sistemą ir kaip tuo pačiu metu klestėti, tačiau Sirija to niekada neišmoko“, - teigia Oklahomos universiteto Sirijos ekspertas Joshua Landis. Jo teigimu, protestai gali sugriauti ekonomiką, jei nesiliaujantys neramumai atims drąsą turistams ir užsienio investuotojams.
Sirijoje išplitusi protestų banga, kilusi pietiniame Deros mieste kovo 18-ąją, turizmo pramonei jau padarė 8 mlrd. JAV dolerių žalą.
Praėjusiais metais turistų skaičius Sirijoje, palyginti su 2009 metais, padidėjo 40 proc. Seni namukai buvo perstatyti į nedidelius prabangius viešbučius, Damaske įsikūrė prabangūs prekių ženklai. Tačiau dabar viešbučiai ir restoranai – tušti.
Užsienio studentai, atvykę studijuoti arabų kalbos, išvyko namo.
Kai kurios gamyklos Damaske ir Alepe, kuriame beveik nėra protestuotojų, užsidarė.
Ekonomistai spėja, kad turizmas ilgalaikėje perspektyvoje atsigaus. Tačiau ekonomistai labiausiai nerimauja dėl akivaizdžiai pasikeitusios ekonomikos liberalizavimo krypties, apie kurią Basharo al-Assado naujoji vyriausybė menkai kalba.
Vyriausybė protestuotojus mėgina nuraminti žadėdama viešajame sektoriuje sukurti daugiau darbo vietų, padidinti atlyginimus.
Be to, Sirijos ministrai teigia peržiūrėsiantys laisvosios prekybos sutartis. Tai padėtų išlaikyti prekiautojų lojalumą. Prekeiviai Damaske ir Alepe, kaip spėja analitikai, pritars šiam vyriausybės žingsniui, mat po pastaraisiais metais įgyvendinto prekybos liberalizavimo sumenko vietos tekstilės pramonės pajėgos.
Ekonomistai įspėja, kad vyriausybės pasirinkta strategija paskatins infliacijos augimą.
Pagal penkerių metų planą, apie kurį buvo paskelbta jau šiais metais, tikėtasi per penkerius metus pritraukti 11 mlrd. JAV dolerių iš užsienio investuotojų. Palyginti su 1,5 mlrd. JAV dolerių šiemet, tai – ambicingi planai, tačiau ar pavyks juos, šalyje pasikeitus politinei situacijai, įgyvendinti, parodys laikas.
Artimiausiu metu, rimtas iššūkis Sirijos valdžiai bus nemažinti išlaidų infrastruktūros ir kitiems projektams, kurie buvo numatyti kaip ekonomikos skatinimo programos dalis.
Panašu, kaip spėja ekonomistai, kad dabartiniai įvykiai Sirijoje veda prie kapitalo nutekėjimo ir to, kad darbo ieškotojai Persijos įlankoje ir Europoje Siriją dar labiau izoliuos, nei kad buvo iki šiol. Štai kovą „France Telecom“, Jungtinių Arabų Emyratų „Etisalat“ ir „Turkcell“ atsitraukė iš derybų dėl kainos norint įsigyti trečiojo mobilaus ryšio operatoriaus paslaugų tiekėjo Sirijoje licenciją.