„Dalinis kompromisas yra, bet ne visiškai tas, kurio norėjome.
Mūsų noras buvo, kad, kaip kaimyninėse šalyse, Latvijoje ir
Estijoje, dalis medienos parduodama įmonėms, kurios turi savo
gamybinių pajėgumų Latvijos ar Estijos teritorijoje, tai yra
apsaugoma vietinė pramonė, kad jinai apsirūpintų žaliavomis“, -
pirmadienį, po Vyriausybės pasitarimo, sakė asociacijos „Lietuvos
mediena' prezidentas Gintautas Pangonis.
Jis patikslino, kad 60 proc. medienos bus parduodama ilgalaikėmis
sutartimis. Tiesa, anot G. Pangonio, pramonininkų toks sprendimas
nelabai tenkina.
„Negalime apsirūpinti mediena atsiveždami iš kaimyninių šalių,
nes Latvijoje ar Estijoje tai ribojama, turi turėti gamybinių
pajėgumų Latvijos ar Estijos teritorijoje. Mes savo medieną
parduodame lengvai, gali išvežti bet kas, kas nori“, - kalbėjo
„Lietuvos medienos“ prezidentas.
Jis sakė sieksiąs, kad naujoji tvarka iš dalies būtų aprašyta
medienos pirkimo taisyklėse, o ateityje būtų pasiekta geresnių
rezultatų.
G. Pangonis priminė, kad Lietuvos baldų, medienos, popieriaus
pramonė yra viena didžiausių Baltijos šalyse ir sukuria daugiau
kaip 4 proc. BVP.
Asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas
kalbėjo, kad Vyriausybė susirūpinusi esame situacija.
„Čia yra pridėtinės vertės grandinė, ir Vyriausybė turi pati
apsispręsti, kurioje vietoje jinai atsistos- ar nugriebs grietinėlę
prekiaudama tiktai apvaliais rąstais pačios grandinės pradžioje, ar
ji atsistos randinės gale, kur rąstai sukuria labai didelę
pridėtinę vertę“, - teigė R. Beinortas.
Komentuodamas, kiek realios naudos duotų sprendimas 60 proc.
medienos parduoti ilgalaikėmis sutartimis, R. Beinortas sakė, kad
galutinio sprendimo dar nėra, Apvaliosios medienos pardavimo iš
valstybinių miškų taisyklės esą ne Vyriausybės kompetencijos
klausimas, tai reglamentuoja aplinkos ministras įsakymai.
„Vienokie ar kitokie pasiūlymai remti nacionalinę pramonę tam
tikrais aspektais gali kirstis arba kertasi su Konkurencijos
įstatymu, o jame yra numatytos išimtys, tai yra tokie atvejai gali
būti, jeigu tai numato šalies įstatymai. Kada pradedama galvoti
apie tai, iš karto šis klausimas pakyla į tą lygį, kur kalbama apie
įstatymų leidybą ir siūlymus įstatymus keisti. Dėl to šis klausimas
atkeliavo į Vyriausybę, o Aplinkos, Ūkio ministerijos lygiu, dar
žemesniu lygiu - pramonės ir miškų valdytojų lygiu, jis gvildenamas
pakankamai seniai, bet, matyt, mums šiek tiek trūksta raumenų, kad
priimtume sprendimus, todėl jisai atkeliavo į Vyriausybę“, -
aiškino R. Beinortas.