Analitikų teigimu, priimant racionalius sprendimus, „Vilniaus
Vingio“ galimybės bankrutuoti buvo itin menkos. 2009 metų pabaigoje
gamybinės veiklos jau nebevykdantis ir skolų neturintis „Vilniaus
Vingis“ pagrindiniam akcininkui „Hermis Capital“ buvo paskolinęs
38,6 mln. litų. Tačiau 2010 metų gegužę sprendimas dėl „Vilniaus
Vingio“ likvidavimo ir lėšų investuotojams išmokėjimo buvo
atšauktas ir pasirinktas alternatyvus kelias - sumažinti įstatinį
kapitalą ir išmokėti akcininkams 34,4 mln. litų.
„Tačiau laisvos lėšos, kaip manoma, pasiekė tik pagrindinį
akcininką, tuo tarpu smulkiesiems akcininkams pinigai nepervesti“,
- sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Pasak jo, tokie veiksmai greičiausiai pažeidė Akcinių bendrovių
įstatymą ir gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Įdomu, kad
akcininkų sprendimu „Vilniaus Vingis“ pakeitė pavadinimą į
„Unikalios investicijos“, o buveinės adresą iš sostinės perkėlė į
Kauną.
„Panašu, kad „unikalios“ investicijos bendrovė nerado, o
pavadinimo ir adreso keitimas skirtas tik tam, kad smulkiesiems
akcininkams kiltų mažiau klausimų“, - sakė T. Pilipavičius.
Kauno apygardos teismas 2011 metų vasarį iškėlė „Vilniaus
Vingiui“ bankroto bylą. Įmonė kreditoriams, iš kurių dalį sudaro
smulkieji akcininkai, liko skolinga apie 1,7 mln. litų.
„Į asociaciją pastaruoju metu kreipiasi pavieniai „Vilniaus
Vingio“ akcininkai, kurie liko nesupratę, kokia schema buvo
pritaikyta, siekiant paversti jų turtą beverčiu. Akcininkai, manę,
kad didelių verslo grupių valdomos įmonės taip banaliai
nebankrutuoja, priversti gūžčioti pečiais ir klausti - negi 90-ieji
sugrįžo“, - sakė T. Pilipavičius.
2010 metų pradžioje „Hermis Capital“ turėjo įsipareigojimų
bankams, o didžiąją dalį turto („Kitron“, „Geonaftos“ akcijas)
realizavo tik pastaruoju metu.
Vertybinių popierių komisija yra pateikusi kreipimąsi į Vilniaus
miesto apylinkės prokuratūrą dėl galimai neteisėtų veiksmų priimant
sprendimus, susijusius su laisvų lėšų išmokėjimu.
„Tikimės, kad prokuratūra pateiks atsakymą į klausimą, kur
dingo pinigai ir imsis atitinkamų veiksmų galimai prasikaltusiųjų
atžvilgiu“, - sakė T. Pilipavičius.
Investuotojų asociacija taip pat tikisi teisėsaugos institucijų
atsakymo, kaip ir kokiu būdu galėjo būti priimtas sprendimas
pagrindiniam „Vilniaus Vingio“ akcininkui išmokėti lėšas, gautas
sumažinus bendrovės įstatinį kapitalą, jei tai sukėlė bendrovės
bankrotą. Taip pat kodėl bendrovės lėšos buvo paskirtos tik
pagrindiniam akcininkui išmokėti ir neaiškios kilmės
įsipareigojimams vykdyti, tokiu būdu pažeidžiant smulkiųjų
„Vilniaus Vingio“ akcininkų teisę gauti savo dalį proporcingai jų
turėtų akcijų nominalių verčių sumai.
T. Pilipavičiaus teigimu, „Vilniaus Vingis“ klestėjimo metais
buvo didžiausias Europoje kreipiamųjų sistemų gamintojas ir vienas
iš pagrindinių bankrutavusio kineskopinių televizorių gamintojo
„Ekranas“ tiekėjų. Tuometinis „Hermis fondų valdymas“ į „Vilniaus
Vingį“ investavo 2000-aisiais metais, o iš šio vieno pirmųjų
Lietuvoje įmonės įsigijimo skolintomis lėšomis sandorio gautas
pelnas leido „Hermis Capital“ įgyvendinti kitus didelius sandorius
- investuoti į „Snaigę“, „Rokiškio sūrį“ bei kitas įmones.
Pelningai pardavęs akcijas, „Hermis Capital“ vėliau grįžo į
„Vilniaus Vingį, nutraukė jo gamybinę veiklą, o nekilnojamąjį turtą
pardavė su „Norfos“ grupe susijusiems asmenims.
„Ironiška, bet „Hermis Capital“ iš „Vilniaus Vingio“ sugebėjo
uždirbti net du kartus, o pinigų iš įmonės likvidavimo laukę
smulkieji investuotojai liko be nieko“, - sakė T. Pilipavičius.