„Norime skubos tvarka susitikti su Vyriausybe, kad gautume labai
konkretų atsakymą – kada ir kaip gali būti didinama MMA“, - sakė Lietuvos verslo darbdavių
konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Šiandien gavęs Vyriausybės poziciją dėl
MMA D.Arlauskas prisipažino šiek tiek sutrikęs: "Kai kurie
šios pozicijos punktai stebina“.
Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas
Kvedaravičius sako smerkiantis tokią Vyriausybės poziciją.
„Man
nesuprantama, ką reiškia tokia Vyriausybės pozicija, kad MMA
didinimas yra siejamas su kitų metų biudžeto prognozėmis.
Mano
nuomone, iki liepos 1 dienos reikėtų pateikti Seimui patikslintą
biudžetą ir parlamente prasidėtų jo svarstymas. Tačiau nenorėdama nemalonumų Seime, Vyriausybė nori nustumti
šį reikalą tolyn.
Vyriausybė
nusišalina nuo šito reikalo, o pagrindiniai motyvai – politiniai:
šiais metais nieko nedarysime, o kitais metais priimsime sprendimą,
kuris bus palankus šalies gyventojams“, - Trišalėje taryboje
kalbėjo A.Kvedaravičius.
„Biudžeto
planavimo procesas pakankamai sudėtingas. Įmonės biudžetas irgi
planuojamas, pavyzdžiui, šių metų viduryje. Lygiai taip pat
elgiasi ir Vyriausybė priimdama nutarimus. Reikia surinkti visą
informaciją, pateikti makroekonominių rodiklių projekcijas. MMA
irgi yra tam tikra valdžios sektoriaus išlaidų eilutė, kuri turi
būti įvertina tarp kitų išlaidų“, - Vyriausybės sprendimą komentavo Finansų
viceministras Aloyzas Vitkauskas.
Skaičiuojama, jog MMA padidinus 200 litų, našta biudžetui išaugtų 20 mln. litų.
„Asmeniškai aš nemanau, kad MMA bus didinama dar šiemet. Ji
bus didinama artėjant rinkimams. Greičiausiai – nuo kitų metų
liepos. Mūsų, darbdavių, pozicija yra ta, jog reikia MMA pakelti
bent iki 900 litų. Taip sumažintume šešėlinės ekonomikos dalį,
pasiųstume signalą lietuviams, kad šalyje gerėja ekonominė
situacija, o drauge tai būtų signalas užsienio investuotojams, kad
pagal MMA dydį nesame Europos Sąjungos uodegoje ir kad mes - ne tik
pigios darbo jėgos šalis“, - dėstė D.Arlauskas.
D.Arlausko nuomone, buvo galima ir šiandien sutarti, kad MMA būtų
didinama, tačiau, jo teigimu, Vyriausybės institucijose per mažai
dirba žmonių, kurių atlyginimas pririštas prie MMA.
Panevėžio
prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas
siūlo pritarti Vyriausybės pozicijai apie MMA didinimą kalbėti tik nuo kitų metų sausio, ir, be kita ko, atlikti
analizę, kokia bus smulkaus ir vidutinio verslo padėtis padidinus
MMA.
Lietuvos
pramonininkų konfederacija
sutinka, jog jau nuo liepos MMA didėtų. Tačiau tuo pačiu
pramonininkai reikalauja proporcingai didinti ir neapmokestinamąjį
pajamų dydį (NPD), kad liktų ta pati proporcija tarp NPD ir MMA.
Jei dėl to būtų sutarta, MMA didėtų 100 litų iki 900 litų, o
po pusmečio - dar 100 litų iki 1 tūkst. litų, tuo tarpu NDP
turėtų išaugti atitinkamai iki 530 ir 580 litų.
LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas
Mykolas Aleliūnas teigė suprantąs, kodėl sprendimas didinti ar ne
MMA siejamas su biudžeto prognozėmis, tačiau pridūrė, jog
pramonininkai nekeičia savo pozicijos dėl MMA. „Tačiau
nesiskaityti su Vyriausybe, kai ji sako, jog turime įvertinti
biudžeto prognozes, taip pat negalime“, - kalbėjo M.Aleliūnas.
D.Arlauskas
taip pat nekritkuoja ketinimų planuoti savo pajamas ir išlaidas.
„Tačiau ar tai tokia didelė dalis valstybės biudžete, kad
šiandien nebūtų galima jos suplanuoti“, - klausė D.Arlauskas.
Lietuvos darbo federacijos generalinę sekretorę Janiną Švedienę
stebina tai, kodėl stambiesiems darbdaviams pritariant MMA
didinimui, to baiminasi Vyriausybė. „O smulkiame versle daug
žmonių dirba su verslo liudijimais, kuriems MMA neaktualu“, -
teigė J.Švedienė.
„Sodros“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį už 800 Lt neatskaičius mokesčių, kokia ir yra MMA, dirbo 28,4 proc. - arba 314 tūkstančių - dirbančiųjų, dirbusių visą mėnesį. LPK
viceprezidento Jono Guzavičiaus turimais duomenimis, ištisą darbo
dieną už MMA dirba tik 8 proc. darbuotojų.
Finansų ministerijos skaičiavimu, jei MMA būtų didinama iki 900 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), valstybės biudžetas praktiškai negautų daugiau pajamų. Ministerijos aiškinimu, taip yra dėl to, kad viešajame sektoriuje taip pat dirba žmonės, kurie gauna MMA, tad didėtų nacionalinio biudžeto išlaidos šiai grupei žmonių.
Jei MMA būtų didinama iki 900 litų, o maksimalus NPD būtų padidintas iki 530 litų, poveikis vešiesiems valstybės finansams būtų žymus. Tokiu atveju viešųjų finansų deficitas, Finansų ministerijos skaičiavimu, per metus padidėtų 133 mln. litų. Dėl padidėjusių išlaidų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams bei sumažėjus pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio dėl didesnio taikomo maksimalaus NPD, nacionalinis biudžetas per metus netektų 178 mln. litų ir šio netekimo jokiu būdu neatsvertų šiek tiek padidėjusios socialinių fondų pajamos. Todėl, ministerijos teigimu, siūlymus, kurių pasekmė – padidėjusios biudžeto išlaidos ir sumažėjusios jo pajamos (padidėjęs biudžeto deficitas), turėtų lydėti pasiūlymai, iš kokių šaltinių biudžeto netekimai turėtų būti finansuojami.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį daugiausia dirbančiųjų už MMA buvo maitinimo srityje. Praėjusių metų spalį už MMA maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuje dirbo 25 proc. darbuotojų. Kiek daugiau šios srities darbuotojų – 30,4 proc. - dirbo už 800-1000 litų atlygį per mėnesį.
Šiuo metu MMA siekia 800 litų neatskaičius mokesčių, NPD – 470 litų.
Reikalaudamos apsispręsti dėl MMA didinimo profsąjungos antradienį surengė du piketus. Dėl to, jog MMA didinimui prieštarauja Liberalų sąjūdis, piketuota prie ministerijų, kurioms vadovauja šios partijos atstovai.
Piketuotojai susirinko ir prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, kurioje posėdžiauja Trišalė taryba. Čia surengtas palaikymo piketas.
Šiandien Seimo darbotvarkėje – trys su MMA didinimu susiję projektai.
Rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“ pateikė Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Jame Vyriausybei siūloma šių metų liepos 1 d. MMA iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. - iki 1000 litų.
Dokumento projekte siūloma taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.
Kitą dokumentą - nutarimo projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio“ pateikė Seimo narys Gintaras Songaila.
Jame siūloma Vyriausybei įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011m. liepos 1d. MMA dydis būtų padidintas ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų.
Trečiąją rezoliuciją teikia J.Razma, J.Dagys ir G.Songaila. Parlamentarai ja siūlo Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimalios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.