Nuo ekologiškų autobusų – iki atliekų deginimo gamyklos. Nuo darželių renovacijos – iki vėjo jėgainių parkų, antradienį rašo „Lietuvos rytas“.
Per dvejus metus valdžiai netrūko idėjų, ką daryti su pinigais, kuriuos tikimasi gauti kada nors pardavus taršos leidimus. Bet tikrovė gerokai žiauresnė nei gražūs planai.
Valstybė gali kitoms šalims parduoti nepanaudotus apyvartinius taršos leidimus (ATL) bei kitokios rūšies taršos leidimus – vadinamuosius nustatytos normos vienetus (NNV).
Šiais metais už NNV tikėtasi gauti 500 milijonų litų, pernai – 200 mln. litų.
Tačiau kol kas neparduotas nė vienas leidimas, tad negauta nė lito. Nepaisant to, vakar Vyriausybė pritarė siūlymui namams renovuoti skirti 100 milijonų litų iš būsimo ATL pardavimo.
Esą tiek pinigų pakaks papildomai finansuoti apie 800 daugiabučių namų. Todėl dabar bendra valstybės parama daugiabučiam namui atnaujinti jau sieks apie 50 procentų.
Lietuva jau dvejus metus bando parduoti NNV leidimus. Jau esą sutarta su Liuksemburgu, tačiau laukiama patvirtinimo iš šios valstybės vyriausybės.
„Sutarties tekstai jau suderinti, tad tikimasi pasirašyti per artimiausias porą savaičių”, – „Lietuvos rytui” vakar teigė vyriausioji derybininkė dėl leidimų pardavimo, aplinkos ministro patarėja Laura Dzelzytė.
Pagal susitarimą, gauti 50 milijonų litų bus skirti darželiams ir mokykloms renovuoti.
Tačiau apie gyvenamųjų namų renovavimą nebuvo net užsiminta.
„Taršos leidimų pirkėjai paprastai kelia savo reikalavimus, kam tie pinigai bus skiriami”, – paaiškino Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo generalinis direktorius Arvydas Dragūnas. Šis fondas Lietuvos pramonės įmonėms padeda prekiauti savais ATL.
Lietuva derėjosi ir su ispanais, tačiau jie panoro, kad už sulygtą sumą mūsų šalis pirktų jų gaminamus ekologiškus autobusus.
Kitas variantas – Lietuva gautas lėšas turėtų investuoti į katilines, kuriose šiluma gaminama iš biokuro.
„Sutartis su Ispanija numatyta pasirašyti birželio pradžioje, tačiau sąlygų komentuoti negalime”, – sakė L.Dzelzytė.
Tokie sandoriai pasaulyje įprasti. Pavyzdžiui, estai sutarė su japonų korporacija „Mitsubishi” mainyti 10 milijonų vienetų taršos leidimų į 507 naujus elektromobilius. Jie bus perduoti šalies specialiosioms tarnyboms.
Anksčiau dalį gautų pinigų Estija investavo į visuomeninių pastatų renovavimą, vėjo jėgainių parkus. Taršos leidimus sėkmingai parduoda ir latviai.
Pasak L.Dzelzytės, per ateinančias savaites Lietuva ketina pasirašyti keturis sandorius.
L.Dzelzytė ne kartą yra sakiusi, kad Lietuva yra naujokė ir parduoti leidimus nėra lengva. Tačiau ar pavyks parduoti ATL už 100 milijonų litų?
„Lietuva gali uždirbti ir daugiau, jei Vyriausybė nuspręs siekti tokio tikslo”, – vakar „Lietuvos rytui” tvirtino L.Dzelzytė.
Sprendimai dėl prekybos taršos leidimais, pasak jos, priklauso ir nuo Vyriausybės sprendimų, ir nuo rinkos sąlygų.
„Gauti 100 milijonų litų? Sunku, bet įmanoma”, – taip šalies galimybes gauti lėšų įvertino Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo generalinis direktorius A.Dragūnas.
Jį abejoti verčia ir ankstesni šalies valdžios pažadai.
„Pernai planuota į biudžetą gauti 200 milijonų, šįmet – 500 milijonų litų pardavus taršos leidimus. Tačiau kol kas jų negauta”, – pažymėjo A.Dragūnas.
Bet L.Dzelzytė atkerta, kad parduoti ATL valstybei lengviau. Ši rinka sureguliuota Europos Sąjungos, o kainas galima kasdien sekti internete. Be to, yra mažiau apribojimų dėl lėšų panaudojimo.
„Valstybė pati gali spręsti, kur bus panaudojami ATL pinigai”, – minėjo ministro patarėja.
Vyriausybės užmojai dalyti negautas lėšas erzina ir biudžeto planuotojus. Finansų ministerija balandį pareiškė, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį į biudžetą surinkta 86,8 mln. mažiau nei planuota.
Ministerijai teko konstatuoti, kad valstybės biudžeto nepapildė 77 mln. litų, kuriuos buvo planuota gauti pardavus taršos leidimus.