Nė vienas turgaus pardavėjas neslepia, kad pasiekti 100 tūkst. litų apyvartą per metus – juokų darbas.
Tačiau tapti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais niekas nenori. Todėl jie ketina prekiaudami nepasiekti šios ribos.
„Parduosime už 90 tūkst. litų ir ilsėsimės. Tie procentai mums – labai dideli pinigai”, – aiškino lietuviška mėsa sostinės Kalvarijų turgavietėje prekiaujantys vilniečiai. Pasiekti šią ribą, anot jų, pavyks per 3–4 mėnesius.
Streikas nepavyko
Panašiai ketina elgtis ir Kalvarijų turgavietės prekeivis Remigijus Ambrozas.
Gegužės 1-ąją įsigaliojus naujajai tvarkai jis drauge su visais mėsos paviljono pardavėjais pasitraukė iš turgaus.
Šitaip protestavę prieš permainas prekeiviai jau pasidalijo į dvi grupes: vieni grįžo į darbo vietas ir įsigijo kasos aparatus, kiti dar viliasi, kad Vyriausybė atšauks savo sprendimą.
R.Ambrozas – tarp sugrįžusiųjų. „Ką darysi, gyventi juk iš kažko reikia. Tačiau kasos aparatai nieko nepakeis.
Pardavinėsiu ne kasdien, kaip iki šiol, o tik porą dienų per savaitę. Tad 100 tūkst. litų apyvartos nepasieksiu.
Valdžia tikėjosi padidinti PVM mokėtojų gretas, bet tai jiems nepavyks”, – sakė mėsos pardavėjas.
Tikisi valdžios malonės
„Purvinomis rankomis turiu mušti čekius. Padarė viską, kad būtų tik sunkiau. Niekas neima jų”, – rinkdama nuo prekystalio čekius piktinosi Vilniaus Halės turgaus pardavėja.
Tiesa, iš jos sprandinę ką tik įsigijusi moteris čekį tvarkingai įsidėjo į piniginę.
Ta pati prekeivė įrodė ir kad iš turgaus neišnyko derybų tradicija.
„Ši pirkėja nuolat pas mane ateina. Parduosiu jums mėsos ne už 17, o už 16 litų”, – tai pasakiusi pardavėja į kasos aparatą įmušė mažesnę sumą.
Tuo tarpu kitame Halės turgaus paviljone dar apstu prekeivių, nepaisančių naujosios tvarkos. Jie vis dar dirba be kasos aparatų.
„Vis dar tikimės, kad ši tvarka bus atšaukta”, – daug nekalbėjo karingai nusiteikusios moterys.
Išsikraustė į lauką
Išeitį rado ir dalis Plungės turgaus prekeivių. Tie, kurie pardavinėja sausainius, kitokius saldumynus ir daržoves, iš dengtos turgavietės išsikraustė į lauką ir ketina ten dirbti iki rudens šalčių.
„Tačiau tokių pardavėjų yra vos keli procentai. Be to, jie dirba vos po porą dienų per savaitę, dažniausiai šeštadieniais.
Kiti nuo gegužės 1-osios dirba su aparatais. Mūsiškiai nestreikavo kaip Vilniuje ir kituose dideliuose miestuose”, – aiškino turgavietės vadovas Modestas Grumblys.
Pasak jo, turgaus pardavėjai jau nusiteikė ir tam, kad ilgainiui su kasos aparatais teks prekiauti ir drabužių bei avalynės pardavėjams.
Pažeidimų palyginti nedaug
* Valstybinė mokesčių inspekcija iki šiol įregistravo 2929 kasos aparatus. 200 iš jų – jau po gegužės 1-osios. Daugiausia prekeivių kasos aparatais apsirūpino Kaune – 852. Klaipėdoje įsigyta 458, Vilniuje – 440.
* Šiaulių ir Tauragės inspektoriai patikrino šio regiono turgaviečių prekiautojus ir pažeidimų neaptiko. Tauragėje buvo surengti du patikrinimai. Per pirmąjį vizitą viena prekiautoja buvo paraginta įsigyti aparatą, per antrąjį ji jau spausdino čekius pirkėjams. Paraginti įsigyti kasos aparatus teko ir Utenos prekyvietėje.
* Tuo tarpu Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos darbuotojai jau susidūrė su pardavėjais, nenaudojančiais kasos aparatų. Jie įspėti.
* Panevėžyje inspektoriai taip pat žvalgėsi po turgavietes, tačiau nuobaudų netaikė. Jie pastebėjo 5 prekiautojus, nepaisančius naujos prekybos tvarkos. Pasvalio ir Rokiškio turgavietėse visi prekiavo su kasos aparatais.
* Klaipėdos apskrityje verslininkai vieni pirmųjų įsigijo kasos aparatus ir jais naudojasi. Pasitaikė keli atvejai, kai pardavėjai pirkėjams nedavė kasos kvito, vienas kasos aparatas buvo neįjungtas, dar vienas sugedęs.
* Alytaus prekyvietėse pardavėjų buvo kur kas mažiau negu anksčiau – apie trečdalį. Jie naudojo aparatus. Druskininkuose ir Varėnoje, anot inspektorių, visi dirba su kasos aparatais, o prekeivių gretos išliko nepraretėjusios.