Lietuva, kaip ir pernai, aukščiausias pozicijas užėmė pagal
dirbančių moterų skaičių (1 vieta), komunikacijų technologijų
panaudojimą (2 vieta), esame 5 vietoje pagal mobiliųjų telefonų
vartotojų skaičių, interneto prieigą, aukštas pozicijas užimame
pagal galimybes pradėti verslą, užsienio investicijų pritraukimą.
Tyrime buvo vertinama šalies ekonominė būklė, valdžios ir
verslo veiklos efektyvumas, infrastruktūra. Pagal šalies
ekonomikos būklės vertinimą pakilome net 4 punktais iš 57 vietos į
53: išaugo tiesioginės investicijos šalies viduje, padidėjo BVP
skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo eksportas.
Tyrimo metu taip pat buvo lyginamas viešojo ir privataus
sektorių veiklos efektyvumas. Gauti duomenys parodė, kad labiau
pažengusiose šalyse, tokiose kaip Japonija, Belgija, Airija, JAV,
Vokietija atotrūkis tarp valdžios ir verslo efektyvumo itin ryškus
pastarojo naudai. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Estija, Čekija,
Lenkija, Slovėnija, Suomija valdžios darbo efektyvumas lenkia
verslą. Vertinant Lietuvos viešojo sektoriaus (47 vieta) ir verslo
(45 vieta) efektyvumą galima teigti, kad atotrūkis yra minimalus.
Pasak VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ generalinio direktoriaus
Pauliaus Lukausko, tai rodo, kad tiek verslas, tiek viešasis
sektorius yra gana panašiame brandos ir tolimesnio vystymosi etape,
todėl partnerystė yra labai svarbi siekiant ekonomikos augimo,
gerinant veiklos efektyvumą, kuriant darbo vietas, skatinant
eksportą, pritraukiant investicijas.
„Galima teigti, kad Lietuva išlaikė gana stabilų
konkurencingumo rodiklį, nežymus kritimas atspindi objektyvią
padėtį - 2010 m. dar augęs nedarbas, emigracija, sumažėjęs šalies
kredito reitingas, pablogėjusios bankų kreditavimo sąlygos
verslui“, - sako P. Lukauskas.
IMD konkurencingumo tyrimas paremtas 329 kriterijų vertinimu,
iš kurių 2/3 yra statistinė informacija ir 1/3 - įmonių vadovų
nuomonės įvertinimas. Lietuva IMD konkurencingumo tyrime dalyvauja
nuo 2007 metų.