„Tą patvirtina ir didžiausių rinkos dalyvių elgsena:
komerciniai šalies bankai vėl pradeda konkuruoti būsto paskolų
portfeliu; nekilnojamojo turto plėtotojai atgaivina naujų projektų
statybas“, - teigia „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus
vadovas Saulius Vagonis.
Tačiau, pasak jo, nepaisant besitaisančių rodiklių,
signalizuojančių apie NT rinkos atsispyrimą nuo „dugno“, svaresnio
ir rimtesnio atsigavimo galima tikėtis tik realiai pagerėjus
ekonominei situacijai šalyje. Dėl to ryškesnių teigiamų rinkos
pokyčių ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose
protinga būtų tikėtis ne anksčiau kaip antroje šių metų pusėje.
„Ober-Haus“ statistiniais skaičiavimais, per pirmuosius tris
šių metų mėnesius butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo gan
simboliškai vos 0,4 proc. Neigiami pokyčiai per šį laikotarpį buvo
užfiksuoti visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje - 0,2 proc.,
Kaune - 1,2 proc., Klaipėdoje - 0,1 proc., Šiauliuose - 0,7 proc.
ir Panevėžyje - 0,1 proc.. Įvertinus kainų kitimo dydžius galima
kalbėti apie tai, kad Lietuvos būsto rinkoje susiformavo jau gana
stabilus kainų „dugnas“, kurio statistiniams svyravimams įtakos
turi sezoniškumas.
Tačiau bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje ir toliau auga.
VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį
Lietuvoje sudaryta 13 proc. daugiau būsto (butų ir namų)
pirkimo-pardavimo sandorių nei prieš metus. Tai gerokai kuklesnis
augimas, palyginti su 2010 m., kai I ketvirtį buvo sudaryta net
trečdaliu daugiau būsto sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu
2009-aisiais. Tačiau pažymėtina, kad 2009 m. būsto sandorių
skaičius buvo nukritęs į dar neregėtas žemumas, todėl 2010 m.
santykinis augimas atrodė išties didelis. 2009 m. I ketvirtį
Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma beveik 350 namų ir
960 butų sandorių, šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 430
namų ir beveik 1500 butų sandorių per mėnesį.
„Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį, Lietuvos
didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau
pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 8 proc., t. y. nuo 2850 iki
2600 butų. Šiuo metu 2007-2011 m. statytuose daugiabučiuose namuose
Vilniuje siūloma įsigyti daugiau kaip 1200 butų, Kaune - apie 570
butų, Klaipėdoje - per 760 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu -
per 80 naujos statybos butų.
Anot S. Vagonio, nepaisant augančio būsto rinkos aktyvumo,
anksčiau pastatytų butų realizacija nevyksta taip sparčiai, kaip to
norėtų statytojai.
„Vangų pardavimo procesą lemia tai, kad didžiausią dalį
pasiūlos sudaro vis dar neišparduoti, prastų architektūrinių
sprendimų, todėl mažiausiai patrauklūs butai“, - teigia „Ober-Haus“
specialistas pridurdamas, kad dažnu atveju daugiabutį namą
stačiusios ir plėtojusios bendrovės yra bankrutavusios ar
restruktūrizuojamos. Todėl likę neparduoti keli tūkstančiai butų
yra daugiau „kiekybinė“, o ne „kokybinė“ rinkoje esančios pasiūlos
išraiška.
Pasak jo, plėtotojai, matydami patrauklesnio naujo būsto
poreikį, jau drąsiau imasi naujų projektų. Tiesa, didesnis
plėtotojų aktyvumas pastebimas tik Vilniaus daugiabučių namų
sektoriuje. Šiuo metu sostinėje statoma apie 16 daugiabučių namų
projektų, kuriuose planuojama įrengti 1100 butų. Be to šiais metais
gali būti atnaujintos ar pradėtos dar apie 3-5 daugiabučių projektų
statybos.
„Ober-Haus“ statistika rodo, kad iš dabar Vilniuje statomų 1100
butų šiuo metu yra parduota ir rezervuota apie 30 proc.