Jo turimais duomenimis, pajamos iš darbo mokesčių Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę mokesčių pajamų. „Lyginant su kitomis Europos šalimis, neatrodo, kad tai yra labai daug. Tačiau mokesčių tarifai rodo, kad 2011 metais Lietuvoje darbo sąnaudų mokestinė našta tiems, kuriems netaikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, yra tokia pat kaip Švedijoje – 42 proc.“, - konferencijos „Ar reikia Lietuvai progreso?“ kalbėjo N.Mačiulis.
Pasak jo, čia ir slypi atsakymas, kodėl Lietuvoje darbo užmokesčiai labai maži – jų didelę dalį pasiima valstybė.
N.Mačiulis teigia, jog darbo mokesčių
našta Lietuvoje – kone dukart didesnė nei Airijoje.
„Swedbank“ atstovas teigia, jog
esant tokiai situacijai, kai darbo jėga taip stipriai apmokestinama,
dar labiau didinti mokesčių nebegalima – pajamos iš šios
srities mokesčių valstybės biudžeto dalyje jau nebedidėja. Tai
rodo, kad žmonės arba slepia mokesčius, arba pasinaudoja landomis,
tarkime, dirba įsigiję verslo liudijimą.
„Jei reikėtų būti velnio advokatu,
sakyčiau, kad tam tikro potencialo didinti mokesčius yra turto
mokestyje, kurio į biudžetą dabar surenkama 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Kitas šio mokesčio privalumas, itin
svarbus Lietuvai, – negalėjimas šio mokesčio išvengti“, -
komentavo N.Mačiulis.
Šiuo aspektu turto mokestis,
N.Mačiulio teigimu, skiriasi, tarkime, nuo pelno mokesčio, kurį
nesudėtingai legaliai galima perkelti į kitą valstybę. „Jei
Lietuvoje pelno mokestis bus 20 proc., o Latvijoje – 15 proc.,
įmonės verslą perkels į pastarąją šalį. Didinti pelno mokestį
ir iš jo gauti dideles pajamas gali nebent tokios šalys kaip
Norvegija, nes čia veikiančias naftos gavybos įmones perkelti į
kitą šalį sudėtinga“, - kalbėjo N.Mačiulis.
„Swedbank“ duomenimis, konkurencingiausioje pasaulio ekonomikoje - Šveicarijoje -
pajamų į biudžetą surenkama panašiai tiek pat, kiek ir
Lietuvoje, tačiau pragyvenimo lygis šalyse – nepalyginamas. Anot
N.Mačiulio, taip yra dėl to, kad Šveicarijoje mokesčių našta,
mokesčių tarifai gerokai mažesni nei Lietuvoje. Tai neskatina tiek
gyventojų, tiek įmonių legaliai ar nelegaliai slėpti savo pajamų.
„Šveicarija – labai geras pavyzdys, kaip su mažesniais mokesčių
tarifais galima pasiekti tiek pat. Ši šalis trečdalį BVP
surenka mokesčių pavidalu“, - aiškino N.Mačiulis.
Pasak jo, Lietuva nuo Šveicarijos
skiriasi ir tuo, jog pastarojoje šalyje privačiam sektoriui leista
teikti gerokai daugiau paslaugų nei Lietuvoje – valstybė
užtikrina tik pačias būtiniausias funkcijas, kurių negali
užtikrinti privatus sektorius. Be to, valstybės teikiamos paslaugos
gerokai efektyvesnės, jose – mažiau korupcijos.
Pasak N.Mačiulio, dauguma Lietuvoje
mąsto, jog kuo bus didesnės valdžios sektoriaus išlaidos, tuo bus
didesnė visuomenės gerovė. „Swedbank“ atstovas atkreipia
dėmesį, jog dauguma Lietuvos politinio ir ekonominio elito savo
vertybes, išsilavinimą įgijo SSRS. „Daugumos pasaulėžiūra
likusi tose siaurose ideologinėse kelnaitėse, kurios varžo jų
mąstymą, - teigė N.Mačiulis. - Kuo didesnis valdžios pyragas,
tuo daugiau trupinių nubyra politikams. Todėl reakcija didinti
pyragą tikintis pasiimti didesnius trupinius – intuityvi.“