Medžio drožlių plokščių gamyba užsiimanti bendrovė teigia paisanti Europos Sąjungos direktyvų dėl atsinaujinančių energijos šaltinių, todėl pertvarkanti savo energetinį ūkį. 82 MW pajėgumo jėgainė būtų kūrenama medžių žieve, medienos atraižomis arba medienos pakuotėmis, kurių sudėtyje nėra pavojingų medžagų. Taip pat – medienos dulkėmis.
“Be jokios abejonės, tai ilgalaikė investicija, kurios atsipirkimo laikas pakankamai ilgas, tačiau perėjimas prie biokuro leis sumažinti gaminamos šilumos savikainą, didinti įmonės konkurencingumą. Nors šiandien turime vieną moderniausių įrenginių, šią sistemą numatome tobulinti”, – įmonės apsisprendimą komentuoja jos Aplinkosaugos padalinio vadovė Emilija Jelisejevienė.
Lietuvos žaliųjų judėjimas Kazlų Rūdai pataria atsargiai žiūrėti į biokuro katilinės statybą, nors ir pripažįsta, kad biokuro katilinė, kaip alternatyvus šilumos generavimo šaltinis yra geras dalykas. “Bene efektyviausias būdas apsisaugoti nuo biokuro katilinių neigiamo poveikio – tokių katilinių savininkas ir operatorius turėtų būti savivaldybė”, - aiškina Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė.
Poveikio aplinkai programą vertins ugniagesiai, Kultūros paveldo departamentas, Visuomenės sveikatos centras ir aplinkosaugininkai. Savo išvadas turi pateikti ir savivaldybė.
Kazlų Rūdos meras Aidas Vaišnora teigia šių įmonės planų vienareikšmiškai vertinti nesiimantis: „Šiandien dar sudėtinga pasakyti – blogai ar gerai, kad pas mus ruošiasi statyti tokią katilinę. Jeigu žiūrėčiau kaip į investiciją – tai sveikintina. Jeigu kaip į dar vieną potencialų taršos objektą – jau visai kas kita. Todėl ketinu į šio klausimo svarstymą įtraukti ir tarybą, nors numatoma, jog savo nuomonę turėtų išsakyti tik savivaldybės administracija. Darysime bendrą susirinkimą, kviesimės įmonės vadovus ir atidžiai vertinsime šiuos ketinimus.“
A.Vaišnora atmeta galimybę, jog objektyviai vertinti jam gali sutrukdyti tai, kad prieš sėdant į miesto vadovo kėdę dirbo taip pat IKEA grupei priklausančioje įmonėje technikos vadovu.
Tačiau galimybę, jog įmonė buvusio darbuotojo, dabar tapusio meru, kabinete galėtų rasti užtarimą, A.Vaišnora kategoriškai atmeta: „Ši įmonė į Kazlų Rūdą atėjo, bet gali ir išeiti – istorija rodo, kad mūsų medienos kombinatą vis kas nors perperka, o mums čia reikės gyventi, čia auga mano vaikai. Turime labai atsakingai apsvarstyti ar mums šito tikrai reikia.“
Galutinį sprendimą, ar numatoma katilinė neturės neigiamos įtakos aplinkai, priims Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas.
„Nusprendžiame remdamiesi ugniagesių, kultūros paveldo, visuomenės sveikatos centro, savivaldybės bei visuomenės išvadomis ir pastebėjimais. Ir, žinoma, pačioje programoje pateiktais duomenimis. Kol kas minėtos programos negavome, todėl nieko aiškaus paskyti negalime“, - sako Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus specialistas Robertas Slavickas.
Savivaldybės taryba gali sustabdyti poveikio aplinkai vertinimo procedūras, jeigu mano, jog toks objektas Kazlų Rūdoje nepageidautinas.