Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuris leistų meno kūrėjams už
prastovas skirti išmokas. Šiame dokumente įvardyta ir kas yra kūrybinė
prastova: „Laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo
nepriklausančių objektyvių priežasčių laikinai neturi sąlygų meno
kūrybai ir (ar) jos rezultatų sklaidai ir neturi pajamų iš kūrybinės,
individualios ar su darbo santykiais susijusios veiklos“.
Tačiau šis sugalvotas kūrybinės prastovos apibrėžimas daugelį kūrėjų
įžeidė ir apnuogino jų kasdienybę.
„Dabar valdžiai atrodo, kad meno kūrėjas padarė prastovą, jei per mėnesį
neužsidirbo nė dvidešimties litų ir „Sodrai“ nesumokėjo nė lito
mokesčių.
Bet, vadovaujantis tokia logika, išeitų, kad šviesios atminties poetas
Justinas Marcinkevičius nuo 1969 m., kai išleido poezijos rinkinį„Liepsnojantis krūmas“ iki 1977 m., kuomet pasirodė kita jo poezijos
rinktinė „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“, neparašė nė eilutės ir darė
prastovas“, - svarstė poetas Valdas Kukulas.
Jam valdžios pastangos ieškoti pinigų kiauroje valstybės piniginėje ir
šelpti meno kūrėjus už jų neva tai padarytas kūrybines prastovas taip
pat kelia ironišką šypseną: „Nereikėtų skaičiuoti meno kūrėjų prastovų,
kurių apibrėžimas žeidžia ir mane, ir daugelį mano kolegų. Normali
valstybė, sukakus dvidešimčiai ar trisdešimčiai metų nuo poeto debiuto
spaudoje, turėtų jam mokėti rentą. Ir viskas. Visos prastovos
išsilygintų.“
Honorarus poetai jau pamiršo
„Prieš ketverius metus per Rašytojų sąjungos suvažiavimą aiškinomės,
kas yra meno kūrėjas ir ką šis statusas suteikia. Bet taip ir
neišsiaiškinome, kokius biurokratinius barjerus įveikti, kad įrodytum
esąs meno kūrėju. Dabar, matyt, teks aiškintis, kas yra kūrybinė
prastova“, - šyptelėjo A.Kukulas.
Ppastaruoju metu poetai ir rašytojai, išleisdami knygas apie honorarus net nesvajoja. Jei Kultūros ministerija paremia knygos leidybą, tai poetas geriausiu atveju už ją gali tikėtis maždaug 500 litų
honoraro.
Sukurta speciali programa
Siekdama paremti kūrybinių prastovų ištiktus kūrėjus, Vyriausybė
praėjusiais metais sudarė „Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą“.
Joje nurodyta, kad meno kūrėjai iš šios programos lėšų bus draudžiami
pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijų dalims
bei ligos ir motinystės socialniu draudimu, kai jie neturi draudžiamųjų
pajamų arba jų draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus yra
mažesnė už Vyriausybės patvirtintų 12 minimalių mėnesinių algų dydžio
sumą.
Išmokos už prastovas bus pradėtos mokėti nuo kitų metų sausio. Pagal
išankstinius paskaičiavimus tam, kad šiuo metu prastovas patiriantiems
kūrėjams būtų bent iš dalies palengvinta jų dalia, reikėtų apie 3 mln.
litų, tačiau Vyriausybė skyrė tik 300 tūkst. litų.
Už eilėraštį - prenumerata
„Tą maldelę apie išmokas už kūrybines prastovas jau moku atmintinai, bet
vis tiek nesuprantu, kaip ir kada tų išmokų galima tikėtis. Už
penkiasdešimt Lietuvos poetų garantuoju, kad nė vienas jų per mėnesį
negauna tiek honoraro, kad jo pakaktų minimaliai „Sodros“ įmokai“, -
tvirtino V.Kukulas.
Jis ironizavo, kad jo, kaip poeto kūrybinė prastova tęsiasi nuo
kiekvienų metų sausio 1-osios.
Išmokų laukia būrys dailininkų
Labiausiai išmokų už kūrybines prastovas laukia dailininkai. Sunkmečiu
jie iš savo kūrybos pragyventi iš viso nebegali. Ypač - skulptoriai. Dailininkų sąjungos vadovas Eugenijus Nalevaika teigė, kad yra tokių skulptorių, kurie neturi užsakymų jau ne vienerius metus ir kūrinių nebegali parduoti jokioje galerijoje: „Tikiuosi, kad išmokos už
kūrybines prastovas kai kuriems dailininkams padės bent kiek atsitiesti“.
Teatro sąjungos vadovas Algis Matulionis kalbėjo optimistiškiau:„Daugelis aktorių turi sutartis su vienu arba su kitu teatru ir gauna
bent minimalią algą. Ne vienas aktorius filmuojasi serialuose. Tačiau
valdžios planuojamos trijų mėnesių išmokos - niekas. Tik galimybė
apsiginti nuo bado ar užklupusios depresijos“.
A.Matulionis vylėsi, kad galbūt tos varganos išmokos už prastovas padės
meno kūrėjams bent jau tragedijų išvengti. Jis priminė skaudžią istoriją
apie poetės mirtį Žemaitijoje.
Mirė ligos patale iš bado
2004 m. vasarį daugelį menininkų sukrėtė talentingos poetės Danutės
Paulauskaitės mirtis. Ji, sunkiai sirgdama ir neturėdama pinigų net
maistui, vieniša mirė Skuode.
„Kelis kartus Danutei buvau išrūpinęs valstybinę stipendiją, bet
sutvarkyti ir surinkti daugybę tam reikalingų dokumentų jai būdavo labai
sunku. Ji nebuvo sutverta tokiems dalykams“, - prisiminė buvęs
Rašytojų sąjungos vadovas Valentinas Sventickas.
Laimingųjų sąrašo dar nėra
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas džiaugėsi, kad Vyriausybė bent kažką
daro daro menininkų labui. Jis patikslino, kad išmokų už prastovas galės tikėtis tik meno kūrėjo
statusą turintys menininkai: „Jie privalės būti meno kūrėjų sąjungų nariais ir tikrais savo kūrybos
srities meistrais, o ne – pameistriais.“
Už kūrybines prastovas meno kūrėjams panašiai, kaip eiliniams
bedarbiams, bus mokama po 800 litų, bet tik tris mėnesius per metus.
Bet A.Gelūnas negalėjo atsakyti, kaip meno kūrėjai privalės
įrodyti, kad jie neturėjo pajamų iš savo kūrybos ir ar turi teisę gauti
išmokas už kūrybines prastovas.
