Tai paaiškėjo po to, kai 64 metų italo kandidatūrą pagaliau parėmė labiausiai dėl jos abejojusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Sulaukę Berlyno palaiminimo, už M.Draghi pasisakė ir kitų ES valstybių finansų ministrai.
ECB valdytojas – viena įtakingiausių pareigybių tarp ES aukščiausiojo lygio valdininkų. Banko veiksmus vienaip ar kitaip pajunta visi ES gyventojai.
ECB tereikia 0,25 punkto padidinti tarpbankinių paskolų normą, kad apie tai imtų kalbėti tiek Paryžiaus, tiek Vilniaus bankų klientai.
Iš pradžių siūlė nesvaičioti
Būtent todėl europiečiai pastaruoju metu bando išsiaiškinti, kas tas M.Draghi?
Juk šis finansų strategas iš Romos ES mastu menkai žinomas.
Daugelio Europos šalių gyventojai apie M.Draghi vadovaujamo Italijos banko veiklą žino tik tiek, kad jam tenka kasdien kęsti galvos skausmą dėl milžiniškos šalies skolos.
Kai maždaug prieš pusmetį pasigirdo kalbų apie M.Draghi galimybes atsidurti Frankfurte, ECB valdytojo kėdėje, Berlynas pasiūlė Romai nesvaičioti.
Juk Italija pasiekė visus skolų rekordus, o šalies valstybinio sektoriaus skola pasiekė astronominę ribą – 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuva praskolinusi tiktai 37 proc. BVP.
Todėl Apeninų valstybės atstovo pretenzijos vadovauti ECB esą prasilenkia su sveiku protu ir etika.
Dėl teisės užimti dabartinio banko vadovo prancūzo Jeano Claude’o Trichet postą Europoje pusmetį virė atkakli kova. Joje dalyvavo įtakingi finansininkai iš Austrijos, Vokietijos, Suomijos, Kipro ir Italijos.
Atsisakė vykti į Ameriką
M.Draghi neįsižeidė dėl jo šaliai nuskambėjusios kritikos ir nepuolė atvirai prieštarauti. Bet įvykiai toliau klostėsi taip, jog per keletą mėnesių nebeliko prieštaraujančiųjų Romos kandidatui.
Kovos dėl ECB kėdės atsisakė buvęs Vokietijos centrinio banko valdytojas Axelis Weberis.
Kiek vėliau italą parėmė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Iš kovos iškrito ir Suomijos banko vadovas Erkki Liikanenas.
Kai M.Draghi kandidatūrai pritarė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble, kapituliavo ir pati A.Merkel. Tiesa, be didelio entuziazmo.
Paskutinis Berlyno pasispardymas buvo pasiūlymas išsiųsti M.Draghi į Vašingtoną, kur jis užimtų teismo laukiančio Tarptautinio valiutos fondo vadovo Dominique’o Strausso-Kahno postą. Bet iš Romos pasigirdo mandagus, bet tvirtas atsakymas: „Ačiū, nedomina.”
Nors M.Draghi kandidatūrą dar turės patvirtinti Europos Parlamentas, užkulisiuose niekam abejonių neliko: kovoje dėl prestižinės finansų institucijos vadovo posto nugalėjo italas.
Jis laimėjo tyliai, be įkarščio, tarsi lošdamas gerai apgalvotą šachmatų partiją.
Šalčio mėgėjas iš Romos
M.Draghi pavardė turėtų įvaryti baimės bet kam. Išvertus iš italų kalbos, „draghi” reiškia „slibinai”.
Tačiau Italijos centrinio banko valdytojui svetimas kraupaus ugnį spjaudančio baisūno įvaizdis. Atvirkščiai: savo įpročiais ir temperamentu jis labiau primena paslaptingąjį sniego žmogų.
Jo bendradarbius labiausiai stebina neįtikėtina jo savybė net žiemą nesivilkti palto.
Niekas nėra matęs M.Draghi vilkinčio paltą ar striukę ne tik Romoje, bet ir Briuselyje. Romoje gimusiam finansų specialistui nesvarbu, kiek laipsnių rodo termometras – 5 šilumos ar 5 šalčio.
Italijos sostinėje sklando anekdotas, kaip prieš daugelį metų jaunam, karjerą vos pradėjusiam banko tarnautojui uošvis pasiūlė pinigų paltui nusipirkti.
Bet Mario šios finansinės pagalbos atsisakė paaiškinęs, kad jam patinka šaltis.
Visi, kuriems teko dirbti ir bendrauti su M.Draghi, pripažįsta: šiam italui būdingas išskirtinis gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos ir įvykių.
Sutarė su visais politikais
Italijos centrinio banko valdytojas šiuo metu uždirba maždaug milijoną eurų per metus. Bet demonstruoti turto ar valdžios jis nemėgsta.
Bankininkas tarnybiniu automobiliu naudojasi tik darbo dienomis, o savaitgaliais jį vežioja žmona arba taksi. Vengia prabangių viešbučių. Skraido pigių skrydžių oro linijomis. Stengiasi nepakliūti į garsenybių vakarėlius ir fotoreporterių objektyvus.
Nedalyvauja populiariose Italijos televizijos laidose. Užtat Italijos banko vadovą dažnai galima sutikti Romos Pariolio kvartalo turguje perkantį ekologiškas daržoves. Arba sekmadienį vaikštinėjantį su anūke ir be asmens sargybinių.
M.Draghi puikiai kalba angliškai, turi daugybę įtakingų draugų Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje.
Bet bankininkas vengia artimos draugystės su italų politikos lyderiais ir jų partijomis.
Tai nesutrukdė jam kilti karjeros laiptais ir įtikti visiškai skirtingų politinių pažiūrų vyriausybių vadovams.
Mario puikiai sutarė su krikščioniu demokratu Giuliano Amato, su buvusiu komunistu Massimo D’Alema, kairiuoju Romano Prodi ir galiausiai – su dešiniuoju liberalu Silvio Berlusconi.
Sutapimas ar ne?
M.Draghi Italijoje nėra nei populiarus, nei labai žinomas. Italijos banko valdytojas nesusitepęs jokiomis finansinių aferų ar politinės korupcijos dėmėmis.
Tačiau šiokių tokių nuodėmių galima atkapstyti. Bent vieną – „Britannia”. Tai – Anglijos karalienės Elizabeth II karališkosios jachtos pavadinimas.
Kuo čia dėtas M.Draghi? Ar jis dainavo kruiziniuose laivuose kaip milijardierius S.Berlusconi? Ne, nedainavo.
Bet 1992 metų birželio 2 dieną „Britannia” atplaukė netoli Romos, ties Ardžentarijo kyšuliu.
Laive, be pačios karalienės, buvo apie šimtą įtakingiausių pasaulio finansininkų. Karalienės svečias buvo ir kylanti italų finansų žvaigždė M.Draghi, ką tik paskirtas Italijos nacionalinio privatizavimo komiteto pirmininku.
Kaip tik po vakarėlio karališkojoje jachtoje Italijoje prasidėjo milžiniška privatizavimo lavina, kone išpardavimas: amerikiečiams atiteko „Telecom Italia”, elektros tiekimo giganto „Enel” akcijos.
Draudimo kompanijas UNIM, RAS, banką „Cariplo” įsigijo bankas „Goldman Sachs”.
Beje, būtent šio vieno didžiausių JAV banko viceprezidentu po kurio laiko tapo M.Draghi.
Italo karjera – žingsnis po žingsnio
M.Draghi gimė 1947 metais Romoje bankininko šeimoje. 1970 metais gavo Romos „La Sapienza” universiteto ekonomisto diplomą su pagyrimu.
Vėliau tobulinosi prestižiniame Masačusetso technologijos institute – Nobelio premijos laureato Franco Modigliani kurse.
Nuo 1975 iki 1991-ųjų M.Draghi dėstė ekonomiką Trento, Paduvos, Venecijos universitetuose. Tapo Florencijos universiteto profesoriumi, Ekonomikos ir monetarinės politikos katedros vedėju.
Tuo pat metu ėjo Pasaulio banko vykdomojo direktoriaus pareigas. Nuo 1991 iki 2001 metų – Italijos privatizavimo komiteto pirmininkas.
Nuo 2002 iki 2005-ųjų ėjo vieno didžiausių JAV bankų „Goldman Sachs” viceprezidento pareigas.
Nuo 2006-ųjų iki šiol M.Draghi – Italijos centrinio banko valdytojas.
Jeigu M.Draghi būtų patvirtintas ECB valdytoju, jis taptų trečiuoju ECB vadovu šios finansų institucijos istorijoje nuo jos įsteigimo 1998 metais. Italas šias pareigas galėtų eiti aštuonerius metus – iki 2019-ųjų.