Statytojų apetitą slopina ir vis didėjanti emigracija

Nuosaikus augimas. Taip šiandien būsto rinką apibūdina ekspertai. Nuosmukis nebegresia, tačiau didelio pagyvėjimo irgi nelaukiama.

Beje, viena priežasčių, kodėl lietuviai nesidomi būstu – gyventojų emigracija.

Pirkėjų optimizmo protrūkis buvo lygiai prieš metus pavasarį. Tada naujų būstų pardavimas išaugo bent trečdaliu (lyginant su ekonominio sunkmečio laikotarpiu), o nekilnojamojo turto agentūroms teko priimti į darbą daugiau vadybininkų.

„Šiuo metu apie naujo būsto rinką galime kalbėti tiktai Vilniuje. Kituose miestuose jos tiesiog nėra.

Teigiamos įtakos būsto plėtrai turės gerėjančios bankų finansavimo sąlygos ir ekonomikos atsigavimas.

Tačiau nerimą kelia emigracijos mastas. Kaune, Klaipėdoje gyventojų sumažėjo 30–50 tūkstančių. Tai blogos naujienos.

Nerimą kelia ir žmonių svarstymai, kad geriau nuomotis butą Londone nei įsigyti nuolatinį būstą Lietuvoje”, – sakė bendrovės „Eika” plėtros direktorius Domas Dargis.

100 butų per mėnesį – maždaug tiek naujos statybos butų jau įgyvendintuose projektuose arba dar statomuose namuose parduodama Vilniuje.

„Iš tiesų Lietuvoje nėra taip jau blogai, gyvename – per mėnesį įvyksta apie 550 butų, namų ir žemės sklypų sandorių”, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės RE/MAX centro biuro vadovas Žiuljenas Galeckas.

Bet gal žmonės parduoda būstus, nes nebegali sumokėti bankui paskolos, tai yra keliasi į mažesnius, prastesnius butus?

Ž.Galecko turimais duomenimis, maždaug 40 procentų klientų kaip tik gerina savo gyvenimo sąlygas.

Tokių, kurie parduoda ar keičia savo būstą dėl pablogėjusios finansinės padėties, – apie 20 procentų.

Lygiai prieš metus bendrovė „Anreka” Vilniuje pradėjo statyti 100 butų namą. Tuomet jos vadovas Romualdas Puišinaitis teigė, kad krizei nesibaigus atnaujinti statybas buvo priverstas: „Į projektą iki krizės investavome 5 milijonus litų.

Geriau jį baigti ir turėti mažesnius nuostolius negu palikti įšaldytus milijonus.”

Namas buvo atiduotas naudoti praėjusių metų pabaigoje, o neparduotų butų liko penki. Taigi pirkėjų atsirado ir sunkmečiu. Verslininkas tvirtino, kad įgyvendinęs projektą patyrė beveik pusę milijono litų nuostolių, tačiau ketina tęsti darbus.

„Pradedame naują kvartalo plėtros etapą ir šį kartą tikimės, kad nuostolių nebebus. Tačiau sąlygas diktuoja rinka. Pirkėjai labai atsargūs, negalime kelti ir kainų, jeigu butus norime parduoti, o statybinės medžiagos, darbo jėga jau pabrango”, – aiškino R.Puišinaitis.

Jis pastebėjo, kad pirkėjų nuotaikos ne tokios geros kaip prieš metus. Jie nuogąstauja, kad vėl prasidėjo statybų bumas – esą išaugus naujų butų pasiūlai jų kainos vėl smigs žemyn.

D.Dargis nesitiki nuosmukio, tačiau didelio augimo irgi neprognozuoja. Jo nuomone, šiuo metu tarp pasiūlos ir paklausos yra pusiausvyra.

„Mūsų įgyvendinamame „Santariškių namų” projekte per piką kainos siekė 8000 litų už kv. m, per krizę jos buvo nusiritusios iki 5000 litų, o dabar nesiekia 5500 litų už kvadratinį metrą.

Mūsų skaičiavimais, Vilniuje šiemet bus pastatyta daugiau nei 1000 naujų butų, parduota šiek tiek daugiau. Taip tik atrodo, kad vėl prasideda statybų bumas. Daugiausia įgyvendinami labai nedideli projektai, todėl tai neturės įtakos rinkai”, – aiškino D.Dargis.

Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai taip pat pastebi, kad atsigauna statybų sektorius. Ir naujų butų pardavėjams nėra sunku rezervuoti butus dar nepastatytuose namuose, nes geros kokybės būsto ieškantiems pirkėjams nėra iš ko rinktis.

Be to, gerėja būsto paskolų sąlygos. Nekilnojamojo turto agentūrų tinklalapiuose rėkte rėkia užrašai, kad bankai finansuoja 90 proc., o kai kada ir 100 proc. būsto vertės – pirkėjui net nereikia pradinio įnašo.

„Iš tiesų bankų sąlygos gerėja. Skirtumas tas, kad dabar paskolos suteikiamos toli gražu ne visiems. Bankai labai atsakingai ėmė vertinti klientus – svarbu patikima darbo vieta, stabilios pajamos.

Tokie žmonės bankams svarbūs, nes išdavus būsto paskolą įgyji klientą bent dvidešimčiai metų”, – aiškino bendrovės „DnB Nord būstas” vadovas Gediminas Jankauskas.

Nors bankai siūlo lengvesnes sąlygas būsto kreditams gauti ir suteikia jų daugiau, krizės įbauginti pirkėjai vis dar nedrąsiai praveria konsultantų kabinetų duris.

Ir pasiskolinti dabar sunkiau negu iki krizės. Pajamos yra sumažėjusios, be to, ir bankų maržos padidėjusios – iki krizės jos siekė 0,8–0,9 proc., o dabar jos svyruoja apie 2 procentus.

Bankas „Snoras” šiemet (lyginant su 2010 metų sausiu–balandžiu) išduotų būsto paskolų sumą padvigubino, „Swedbank” pasirašė trečdaliu daugiau būsto kredito sutarčių, o „Nordea” – penktadaliu.

„Iš tiesų vėl parduodami būstai dar nepastatytuose namuose. Tačiau tokių kvailysčių kaip 2006-aisiais nėra.

Numatoma daug saugiklių apginti pirkėją. Pavyzdžiui, pradinis įnašas deponuojamas banko sąskaitoje, o rangovas pinigus gauna tik visiškai įgyvendinęs projektą.

Nors manau, kad pardavinėti ar pirkti būstą dar nepastatytame name nėra gerai.

Šiuo metu Vilniuje sunku išsirinkti butą naujos statybos name, nes geros kokybės butų pasirinkimas labai mažas.

Tad pirkėjai priversti dairytis butų dar tik įgyvendinamuose projektuose”, – aiškino G.Jankauskas.

Jis pripažino, kad perkant jau pastatytą būstą yra daug privalumų – pirkėjas mato, ką perka, gali įvertinti būsto kokybę. Taip pat jau būna sutvarkyta aplinka, namas gyvenamas.

Kita vertus, tai, kas siūloma naujuose projektuose, dabar neturi analogų rinkoje. Būstų statytojai žengė nemažą žingsnį į priekį galvodami apie jų ekonomiškumą, planavimą, aplinką.

„Ekonomiškas, ekonominės klasės naujos statybos butas – toks dabar pats paklausiausias”, – patvirtino vienos didžiausių šalies nekilnojamojo turto paslaugų bendrovių „Ober-Haus” Plėtros departamento vadovas Remigijus Pleteras.

Dabar pirkėjas ieško geros kokybės būsto už protingą kainą. Vieni nori arčiau centro, kiti siekia geros kokybės, žiūri ne tik kad kvartalas būtų baigtas, bet ir infrastruktūra būtų gera.

„Ober-Haus” specialistai stebi, kad būsto rinka 2011 metus pradėjo gerokai optimistiškesnėmis nuotaikomis ir geresniais lūkesčiais nei pastaruosius trejus metus.

Komerciniai šalies bankai vėl pradeda konkuruoti būsto paskolų portfeliu, o nekilnojamojo turto plėtotojai atgaivina naujų projektų statybas.

Tačiau anksčiau pastatyti naujos statybos butai neišparduodami taip greitai, kaip to tikėjosi statytojai. Matyt, todėl, kad didžiausią dalį pasiūlos sudaro prastais architektūriniais sprendimais pasižymintys butai.

Matydami patrauklaus būsto poreikį, plėtotojai drąsiau imasi naujų projektų.

Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 13 proc. daugiau būsto (butų ir namų) pirkimo ir pardavimo sandorių nei prieš metus.

Tai kur kas kuklesnis augimas, palyginti su 2010 m., kai pirmąjį ketvirtį buvo sudaryta net trečdaliu daugiau būsto sandorių negu tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais.

2009 metų pirmąjį ketvirtį visoje Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma apie 350 namų ir 960 butų sandorių, o šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 430 namų ir apie 1500 butų sandorių per mėnesį.

„Ober-Haus” duomenimis, per 2011 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 8 proc. – nuo 2850 iki 2600 butų.

2007–2011 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti daugiau nei 1200 butų, Kaune – apie 570 butų, Klaipėdoje – per 760 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – per 80 naujos statybos butų.