Vaikų stovyklos – tik socialiai remtiniems ir pasiturintiems?

Vasaros stovyklų sezonas šiais metais prasidėjo rekordiškai anksti. Pirmasis kelialapis už beveik 2000 litų buvo parduotas sausio 13-ąją. Tiek kainuoja edukacinė anglų kalbos stovykla Anglijoje.

Kelialapiai į stovyklą buvo išpirkti akimirksniu, tad teko organizuoti dar vieną pamainą.

Nelaukdami pavasario ir vasaros sujudo visi stovyklų organizatoriai. Tokio susidomėjimo stovyklomis nebuvo jau seniai”, – sakė bendrovės, pardavinėjančios kelialapius į 70 stovyklų Lietuvoje, rinkodaros vadovė Daiva Bartusevičiūtė.

Jų yra ne tik įvairiausių kainų, bet ir įmantriausiais pavadinimais: „Apačiai indėnai atkeliauja į Lietuvą”, „Hau, Kola”, „Čičirija – nerealieji”, „Avataro nuotykiai kartu”, „Mes Šampinjonai”, „Gelbstint eilinį Krūmokšnį..., arba Stora žalia linija”, „Beno nuotykiai Nidoje”, „Holivudo žinios... alternatyva kine”, „4WD: jūra” ir kt.

Pigiausiai – už 295 litus – 5 dienas vaikas gali pailsėti vienoje Šiaulių rajono stovykloje, o pigiausia netoli Vilniaus esanti stovykla – Molėtų rajone, prie Bebrusų ežero. Kelialapis savaitei čia kainuoja 350 litų. O kauniečiams pigiausia 10 dienų stovykla siūloma už 450 litų.

Kaip visada, brangiausios išlieka kalbų stovyklos.

Už 13 dienų poilsį tarptautinėje anglų kalbos stovykloje Druskininkuose tektų pakloti 1700 litų, o tokia 2–3 savaičių stovykla Maltoje – per 4000 litų.

Kaip tik ši stovykla Maltoje ir yra brangiausia iš 20 užsienyje siūlomų stovyklų. Pigiausia – už 695 litus savaitę galima pailsėti turistinėje komandos formavimo stovykloje Slovakijoje.

D.Bartusevičiūtė išskyrė dvi pagrindines tėvų grupes, perkančias kelialapius į vaikų stovyklas.

Pirmoji – tai ieškantys ir perkantys pačius pigiausius kelialapius.

„Tokius kelialapius perkantys žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad į stovyklos kainą nėra įtrauktos transporto išlaidos iki stovyklos ir atgal, kartais siekiančios 100 ir daugiau litų”, – priminė D.Bartusevičiūtė.

Antroji grupė, pasak jos, tai pasiturintys, galintys sau leisti vaikų poilsiui išleisti didesnę sumą pinigų. Dažniausiai tokie tėvai vaikų poilsį planuoja iš anksto – pirmieji nuperka kelialapius ir dažniausiai – į užsienyje esančias stovyklas.

Šią vasarą besiruošiantiems į stovyklas siūloma ir nemažai naujovių.

Pavyzdžiui, stovyklauti visai šeimai. Tėvams – viena programa, o jų vaikams – kita. Suaugusieji ir vaikai bus apgyvendinti skirtingose vietovėse. Taip ilsėtis siūloma Kroatijoje. 9 dienų tokia stovykla vaikui kainuoja 1600, o jo tėvams – po 1240 litų.

Kita naujiena – nuo šių metų Lietuvoje pradėtos rengti rusų kalbos stovyklos.

Anksčiau norintiems pramokti šios kalbos vaikams buvo vienintelė galimybė – rusakalbis kiemas, o dabar bus galima pasimokyti stovykloje (savaitė kainuoja nuo 450 litų).

Kaip ir kasmet, populiariausios yra aktyvaus sporto – krepšinio, buriavimo, jėgos aitvarų, taip pat sukarintos, šokių stovyklos.

„Kiekviena šeima turėtų nupirkti savo vaikui kelialapį nors į vieną stovyklą. Tai nėra tokios didelės išlaidos, todėl verta ko nors atsisakyti, pataupyti.

Kad neprailgtų trys mėnesiai vasaros atostogų, pakaktų vaiką išleisti bent į kelių dienų stovyklą. Juk tai kiekvienam nepamirštamas nuotykis, gyvenimiška patirtis”, – įsitikinusi D.Bartusevičiūtė.

Tie tėvai, kuriems privačių stovyklų kainos sunkiai įkandamos, gali bandyti laimę vaiką išsiųsti į valstybės finansuojamas stacionarias vasaros stovyklas, į kurias galima gauti lengvatinį arba nemokamą kelialapį.

Šią vasarą Lietuvoje vaikų ir moksleivių laukia 11 tokių stovyklų, kurias organizuoja labdaros ir paramos fondas „Vienybė”, viešosios įstaigos „Frageta”, „Vaikų poilsis”, „Gintaro poilsiavietė” ir „Berčiūnų ateitininkų stovykla”, bendrovė sveikatos centras „Energetikas”, Šiaulių jaunųjų turistų ir Ukmergės švietimo centrai.

Jau antrus metus šias stovyklas remia Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotas ir Švietimo mainų paramos fondo įgyvendinamas projektas TAPK („Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk.”), skirtas neformaliojo švietimo paslaugoms Lietuvoje remti.

Projektas TAPK finansuojamas Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis. Pernai stovykloms organizuoti buvo skirta 1 milijonas litų, o šiemet – beveik puse milijono litų daugiau.

Planuojama, kad vasarą stovyklose poilsiaus ir pagal neformalaus švietimo programas bus ugdoma 5860 vaikų, iš jų 10 procentų – socialiai remtini.

Taigi 586 socialiai remtiniems vaikams poilsis stovyklose bus nemokamas, o kitiems 5274 vaikams bus padengta iki 30 procentų kelialapio kainos.

„Konkretaus termino registruoti vaikus į stovyklas nėra. Tai galima daryti iki pasirinktos stovyklos pamainos pradžios, tačiau delsti nereikėtų.

Norintiems už vaikų poilsį mokėti mažiau reikėtų užsisakyti vietą stovyklose, nes, mūsų žiniomis, norinčiųjų pasinaudoti nuolaida yra labai daug ir vietų į kai kurias stovyklas jau neliko”, – sakė Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė Ieva Kudabaitė.

„Matyti, kad vidurinio socialinio sluoksnio šeimos neišgali skirti pinigų vaikų vasaros poilsiui.

TAPK projektas suteikia galimybę kiekvienam į stovyklą ateinančiam vaikui gauti 30 procentų finansavimą.

Jei vaikas aktyvus, pats nori dalyvauti neformalaus švietimo vasaros poilsio programoje, yra tikimybė patekti į stovyklą už nedidelį, dalinį tėvų įnašą.

Dėl socialiai remiamų šeimų vaikų vasaros poilsio organizavimo pabrėžtinumo konkursuose greičiausiai ir susidaro įspūdis, kad tik jiems valstybė skiria dėmesį.

Iš tikrųjų taip nėra. Socialiai rizikingos aplinkos vaikų procentas stovyklose nėra didelis”, – patikslino Ukmergės švietimo centro Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filialo vedėja Aldona Rudokienė.

Jų filialas jau antrą vasarą taip pat organizuoja stovyklą, kurią atrado stovyklautojai ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir Vilniaus, Kauno, Kretingos, Marijampolės.

Viena diena Veprių stovykloje kainuoja 50 litų.

Pernai valstybės finansuojamose stovyklose buvo populiariausia lyderystės tema, o šiemet stovyklų organizatoriai renkasi pilietinio ir tautinio, kultūrinio-etninio, sveikatos ugdymo temas.

Aštuoniolikos metų patirtį sukaupusi teatrinė kūrybinė-meninė stovykla „Lietuvos atgaja” į šiųmetes programas įtraukė ir tautiškumą skatinančias temas.

„Kalbų skrynia” pavadintoje pamainoje stovyklautojai turės galimybę susipažinti su mažiau pažįstamų šalių ir ne tokių populiarių kalbų ypatumais.

Kitoje pamainoje vaikai bus supažindinami su įvairiais kino žanrais, istorija, bandys suvokti kino filmo gamybos procesą, kūrybingai interpretuoti ir žaisti.

Vyresni, 14–17 metų, vaikai stovykloje bandys analizuoti Lietuvos istoriją.

Kaune gyvenanti dviejų mokyklinio amžiaus vaikų motina 36 metų Jolita Platelienė svarsto, kad nedideles vaikų grupes pavasaroti galėtų priimti kaimuose gyvenantys garbaus amžiaus žmonės. „Juk yra daug šviesių, išmintingų, veiklių senolių, kurie vaikus daug ko galėtų pamokyti, su vietos etnografija supažindintų, paruoštų kaimiško maisto.

Tai būtų labai naudinga miesto vaikams, kurie neturi kaime gyvenančių giminaičių.

Tokie vaikai neturi žalio supratimo, kaip višta padeda kiaušinį ar kaip melžiama karvė, jie nėra ragavę ant krosnies iškeptų blynų”, – kalbėjo kaunietė.

Stovyklas organizuojantys žmonės mano, kad močiutėms ir seneliams būtų per sunku visą dieną vaikus ugdyti, o naktimis, esant reikalui, šokti iš miego. Juk vaikams, ypač būnant grupelėse, visada kyla įvairiausių pagundų – ir iki upės nubėgti, ir į mišką išeiti panaktinėti.

Stovyklose turi dirbti kvalifikuoti specialistai, kurie ne tik įvairios veiklos vaikams sugalvoja, bet ir turi vaikų psichologijos žinių, moka suteikti pirmąją pagalbą.

Dažnai stovyklavietes saugo saugos tarnybos ar tam paskiriamas asmuo.

„Bet jei pavyktų netoli stovyklų gyvenančius senelius įtraukti į jų veiklą, būtų labai smagu ir naudinga”, – teigė Švietimo mainų paramos fondo projektų koordinatorė.

Vaikai nusipelnė poilsio po devynis mėnesius trukusių mokslų mokykloje. Tad būtinai leiskite vaikui savaitę kitą pailsėti nuo pamokų, įvairios veiklos. Tegu tą laiką kiekvienas praleidžia kaip tik nori: drybsodamas prie televizoriaus, užgulęs kompiuterį, valgydamas saldainius ir bulvių traškučius, vėlai guldamasis miegoti ir prabusdamas tik prieš vidurdienį.

Toks dykinėjimas anksčiau ar vėliau vaikui atsibos ir sukels ilgesį – jis pradės pats ieškoti įdomios ir sau naudingos veiklos.

Nesistenkite atostogaujančiam vaikui griežtai suplanuoti dienotvarkės, tik išprovokuosite konfliktines situacijas.

Mokslo metų pabaigoje ar prasidėjus atostogoms pakalbėkite su vaiku apie praėjusią vasarą: „Kas tau labiausiai įsiminė? Kokia diena buvo maloniausia, o kuri baisiausia?” Taip geriau žinosite savo vaiko norus ir lūkesčius.

Vaiko vasaros dienos dienotvarkę reikėtų organizuoti kartu su juo, piramidės principu, panašiai kaip dietologai sudaro dienos maisto racioną (baltymai, riebalai, angliavandeniai).

Šios atostogų piramidės pagrindą turėtų sudaryti naudinga veikla: kūryba, būreliai, skaitymas, hobis ir t.t.

Toliau – judėjimas ir fizinė veikla. Tai galėtų būti sportas, pasivaikščiojimai, lauko žaidimai, pagalba tėvams buityje.

Pačioje piramidės viršūnėje desertas – kompiuteris, televizorius, pokalbiai telefonu ir galimybė dykinėti.

Bus dienų, kai desertų bus mažiau, arba atvirkščiai. Svarbiausia, kad pavyktų išlaikyti visų trijų šios piramidės grupių pusiausvyrą.

Beveik dešimt metų vasaros stovyklas rengia Lietuvos skautai.

Stovyklos „Skautai – neskautams” (nuotr.) kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Daug vaikų į jas atvyksta kiekvieną vasarą ir dalis jų vėliau įsilieja į skautų gretas.

Praėjusiais metais skautų surengtose stovyklose dalyvavo apie 300, šiemet planuojama priimti per 400 moksleivių, kurių amžius – nuo 8 iki 15 metų. Planuojamos keturios pamainos. Pagal skautišką – skilties – taisyklę vienas vadovas rūpinasi 7–8 vaikais.

Septynių dienų skautiška stovykla laukinės gamtos apsuptyje, gyvenant palapinėse, vienam asmeniui kainuoja 400 litų. Jeigu į stovyklą atvyksta keli vienos šeimos nariai, jiems stovykla kainuos po 350 litų.

Šįmet skautiškos palapinės iškils prie Meros upės Pabradės rajone.

„Kaip jums taip pavyko? Mano vaikas suvalgęs savo valgį padėkojo ir neprašytas lėkštę išsiplovė! Turbūt pirmąkart gyvenime”, – neatsidžiaugė stovykla 11-mečio motina.

„Skautavimas – gyvenimo mokykla, kurioje vaikai įgyja realių gyvenimo įgūdžių – tvarkos, draugiškumo, paslaugumo, savarankiškumo.

Čia vertinama vaiko nuomonė ir iniciatyva, visko mokome žaisdami. Vaikai susipažįsta su gamta, valgo laužu kvepiantį valgį, o vakarais vietoj diskotekų dainuojame ir žaidžiame prie laužo.

Net jeigu visą savaitę pila lietus, nė vienas stovyklautojas nenuobodžiauja”, – patikino stovyklos „Skautai – neskautams” organizatorius Kęstutis Kurienius.

Kiek Lietuvoje veikia privačių vasaros poilsio stovyklų, Švietimo ir mokslo ministerija informacijos neturi.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viešųjų ryšių specialistė Rūta Asadauskaitė pateikė tik statistinę informaciją, kurioje nurodoma, kad šiais metais vaikų poilsio stovyklų veiklą įregistravo 38 juridiniai asmenys. Pernai tokių buvo 36, o užpernai – 23.

Tačiau šie skaičiai tiksliai neatspindi, kiek yra įrengta privačių vasaros poilsio stovyklų, nes nėra žinių, kiek stovyklų yra registruota kaip kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo bei kita niekur kitur nepriskirta poilsio organizavimo veikla.

Kūrybinę, meninę ir pramogų organizavimo veiklą šiais metais įregistravo 433, pernai – 376, o užpernai – 246 juridiniai asmenys, o kitą niekur kitur nepriskirtą poilsio organizavimo veiklą šiais metais įregistravo 522, pernai – 524, užpernai – 548 juridiniai asmenys.

Audrius Murauskas

Lietuvos tėvų forumo tarybos narys

„Šiuo metu Lietuvoje veikiančių stacionarių vasaros stovyklų yra vos keliolika. Palyginti su tuo, kiek jų buvo prieš 20 metų, tai tik trupiniai. Stovyklavietės stovi tuščios ne dėl sumažėjusios paklausos, o dėl pinigų. Jos nesugebėjo išsilaikyti.

Išlikusiose stovyklose daugiausia stovyklauja socialiai remtinų šeimų vaikai, nes jų poilsį remia valstybė. Ne kiekviena šeima išgali už dešimt dienų vaiko atostogų mokėti vidutiniškai apie 500 litų.

Šiandien valstybė nepakankamai rūpinasi vaikų užimtumu tiek per mokslo metus, tiek per atostogas.

Dabar dauguma vaikų vasaroja tuščiai, visiškai be tikslo. Jei tik kas nors galėtų su jais užsiimti, įtrauktų į įvairius pažintinius projektus: stebėti gamtą, domėtis ekologija, plėsti krašto istorijos žinias ir t.t. Juk vaikai iš prigimties yra labai smalsūs, tik mes, suaugusieji, dažnai užmušame šį jų jausmą.

Investuoti pinigai efektyviausiai atsipirktų, jei būtų organizuojamas kryptingas pažintinis užimtumas. Mano manymu, kiekvienas vaikas turėtų gauti savo lėšų krepšelį ne tik mokytis mokykloje, bet ir vasaros užimtumui. Jo turėtų pakakti dalyvauti mokyklos dienos stovykloje, o rengiant kokią nors išvyką ar ekskursiją galėtų prisidėti ir šeima iš savo biudžeto.

Lėšų stygiaus čia tikrai neįžvelgiu, tik kalbos skiriasi nuo realių darbų. Valstybė švietimą yra pripažinusi prioritetine sritimi, o realiai laiko Pelene. Šiuo metu švietimui skiriama apie 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto, Europos vidurkis – 7,5 proc.

Šalies valdžia ne kartą viešai gyrėsi, kad reformuodama švietimo sistemą sutaupė nemažai lėšų. Kur tie sutaupyti pinigai yra panaudoti?

Tenka tik apgailestauti, kad mūsų valstybė taupo jaunosios kartos ugdymo sąskaita.”