Reiktų pradėti aktyvesnius veiksmus nustatant, kiek šios rūšies dujų Lietuva turi bei kokia būtų iš to nauda, po susitikimo su Geologijos tarnybos vadovybe dėl skalūnų dujų sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.
Skalūnų dujų tyrinėjimas, anot ministro, biudžeto lėšomis yra brangus, ilgai užsitęstų, dėl to bus siekiama bandyti prisitraukti užsienio kompanijas, kurios į šią sritį investuotų.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko teigimu, amerikiečių mokslininkų vertinimais, Lietuvoje gali būti išgauti ne klodai, bet apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų ir jų vertė gali siekti nuo iki 30 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, pasak ministro, tai - teoriniai skaičiavimai, kurie nepagrįsti geologiniais tyrimais. Manoma, kad šiems tyrimams reiktų apie 250 mln. JAV dolerių. Premjeras Andrius Kubilius sudarys darbo grupę, kuri toliau nagrinės šį klausimą.
"Manau, tai keturi etapai. Pirmas dalykas yra įsitikinti, kiek realiai turime tų išteklių, antras etapas - atlikti tyrimus, trečias - bandomoji gavyba nedideliais kiekiais, ir galiausiai - ketvirta etapas - pramoninė gavyba. Kiek kiekvienas etapas truktų - sunku pasakyti, bet bendra trukmė - šitų keturių etapų suma. Amerikoje tai truko daugiau negu dešimtmetį, Lenkijoje tas laikotarpis trumpesnis. Lenkijoje iki penkerių metų užtrunka bandomoji gavyba, pramoninė gavyba dar ten neprasidėjus, tai pas mus tie laikotarpiai dar būtų trumpesni, bet skaičiuojant nuo šios dienos, sakyčiau, labai drąsu būtų sakyti, kad tai yra greičiau negu 10 metų", - klausiamas, kokia reali skalūnų dujų išgavimo data, atsakė A.Sekmokas.
"Iki bandomųjų gręžinių, jeigu konkursas bus paskelbtas angliavandenilių paieškai ir žvalgybai Tauragės ir Kudirkos plotuose, čia gali įvykti ir kitais metais. Jeigu konkursas pasibaigs ir turėsime laimėtoją, kuris galės investuoti į bandomųjų gręžinių gręžimą, aišku, paskui juos panaudoti kaip eksploatacinius", - skalūnų dujų gavybos proceso trukmę prognozavo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
ELTA primena, kad straipsnį apie galimai slypinčius skalūnų dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik gegužės pradžioje energetikos ministrui A.Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Pasak ministro, anksčiau apie šių dujų gavybą nekalbėta, nes nebuvo tiek ištobulintų jų išgavimo technologijų.
Lietuvos skalūnų dujų išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30-50 metų.
Galimi skalūnų dujų klodai glūdi Pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs.
Vien savo skalūnų dujomis Lietuva galėtų apsirūpinti maždaug 30-40 metų
Lietuva savo skalūnų dujomis galėtų apsirūpinti maždaug 30-40 metų, teigia premjeras Andrius Kubilius. Tokiu būdu Lietuva sumažintų savo priklausomybę nuo Rusijos dujų milžinės "Gazprom".
"Realybė turi būti sukurta, realizuota. Faktas, kad Lietuvoje gali būti rasta nemažai skalūninių dujų, - žinomas faktas ir mūsų, ir užsienio geologų. Čia nėra jokių naujienų. Naujiena yra ta, kad skalūninės dujos pasaulyje yra pradėtos per paskutinius pora metų labai intensyviai naudoti, visų pirma, JAV. Matome didelį aktyvumą kaimyninėje Lenkijoje, kur skaičiuojama, kad išgaunamų skalūninių dujų rezervai gali būti keliasdešimt kartų didesni negu Lietuvoje bendra apimtimi", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio, klausiamas, kiek Lietuvai realu išgauti turimus gamtinius išteklius, atsakė premjeras.
Ministro pirmininko duomenimis, Lietuvoje gali būti išgaunama iki 100-120 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, kai per metus Lietuva vidutiniškai sunaudoja apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų.
"Taigi, jei pasitvirtintų tokios prognozės, tai vien savo skalūninėmis dujomis Lietuva galėtų apsirūpinti maždaug 30-40 metų. Skaičiuojant vidutinę dujų kainą, galėtume suskaičiuoti, kad skalūninių dujų Lietuva po žeme turi maždaug nuo 10 iki 30 mlrd. JAV dolerių vertės", - konkretizavo A.Kubilius ir neatskleidė, kiek Lietuva ketina investuoti.
Anot premjero, tokius bandymus atlieka ir į tyrimus investuoja stambios kompanijos, kurios ir planuoja dujas išgauti.
ELTA primena, kad jau kitais metais Lietuvoje su privačiu investuotoju galėtų būti pradedami skalūnų dujų bandomųjų gręžinių darbai. Geologų skaičiavimais, Lietuvoje yra 480 mlrd. kubinių metrų skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti 100 mlrd. kubinių metrų dujų.
Straipsnį apie galimai slypinčius skalūnų dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik gegužės pradžioje energetikos ministrui Arvydui Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Pasak ministro, anksčiau apie šių dujų gavybą nekalbėta, nes nebuvo tiek ištobulintų jų išgavimo technologijų.
Lietuvos skalūnų dujų išteklių šalies poreikiams patenkinti pakaktų 30-50 metų.
Galimi skalūnų dujų klodai glūdi Pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs. Lietuva patirties dėl dujų gavybos galėtų semtis iš lenkų.