Jei valstybės institucijos bus priverstos ieškoti pigesnės nuomos galimybių, o turimas patalpas užleis viešbučiams, kavinėms ir pareduotuvėms, bus išjudinta visa nekilnojamojo turto rinka, prognozuoja „Re&Solution“ agentūros atstovė Neringa Rastenytė.
„Valstybė nefinansuos turto valdytojo poreikius viršijančių plotų išlaikymo“, – pabrėžia Finansų ministerija, pateikdama visuomenei svarstyti dešimties teisės aktų, susijusių su valstybei priklausančio nekilnojamojo turto pertvarka, projektų paketą.
Valstybės institucijos, įvertinusios kainas, galės nuomotis patalpas iš valstybės turto valdytojo arba iš privataus savininko, jei šis pasiūlys pigiau. Nuomai reikalingos lėšos, nustačius atitinkamus normatyvus, bus skirtos iš biudžeto.
Turtas, kurio valstybės institucijos nepanorės nuomotis, bus parduodamas viešo aukciono tvarka.
Be to, iš miesto centro gali būti priverstos kraustytis ne tik ministerijos ir žinybos, bet ir verslo asociacijos – pasibaigus panaudos sutartims naujų siūloma nesudaryti.
Kokiu grafiku administraciniai pastatai bus perduoti valstybės nekilnojamojo turto valdytojui ir kaip bus apskaičiuojama nuoma - spręs Vyriausybė.
Ūkio ministras Rimantas Žylius mano, kad prie naujos sistemos valstybės tarnybos turi pereiti visos iš kart, o ne pamažu.
Registrų centro duomenimis, valstybei nuosavybės teise priklauso 16,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų už 5,8 mlrd. litų, iš jų vien 1,8 tūkst. yra administraciniai pastatai ir patalpos, kurių vertė – 2,9 mlrd. litų.
Eivydas Sadauskas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokato padėjėjas, atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė užsibrėžusi, kad visi valstybei priklausantys administraciniai pastatai, išskyrus Lietuvos banką, Seimą ir Prezidento rūmus, taip pat valstybės saugumo ir gynybos tarnybų naudojamas patalpas, būtų perduoti valstybės turto valdytojui – Valstybės turto valdymo agentūrai, ji bus sukurta sujungus Valstybės turto fondą ir Turto banką.