Šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai, po suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos pirmojo posėdžio sakė Premjeras Andrius Kubilius. Iki liepos vidurio tikimasi baigti žemės planavo darbus, o patikslintas terminalo statybos darbų grafikas bus patvirtintas birželio pradžioje.
Paprašytas pakomentuoti pasirodžiusią informaciją, kad amerikiečių kompanija "Cheniere Energy" pasiryžusi investuoti į terminalo statybą, A. Kubilius sakė, kad galimybė tai svarstyti yra.
"Bet mes pradedame visus darbus savo jėgomis, tai yra, "Klaipėdos naftos", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Vyriausybės, savivaldybės jėgomis. Nuosekliai plėtodami ir įgyvendindami šį projektą ieškosime ir atsakymų į tokius klausimus: įsileidžiame privatų investuotoją, kiek jo įsileidžiame, kokį investuotoją ir taip toliau. Tai bus vėlesnių stadijų dalykai", - po komisijos posėdžio sakė Ministras Pirmininkas.
Paklaustas, ar svarsto į terminalo statybą įsileisti "Achemos grupės" savininką Bronislovą Lubį, A. Kubilius teigė, jog "šiandien tai nesvarstoma". Premjeras sutiko su dar savaitės pradžioje Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta kritika, kad terminalo statybos reikalai juda per lėtai. Anot A. Kubiliaus, terminalą Lietuva galėjo turėti jau prieš dešimtmetį.
"2014 metais terminalas turi veikti", - konstatavo Premjeras.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patikino, kad investuotojas į terminalo statybą bus pasirenkamas pagal viešųjų pirkimų įstatymų reikalavimus. Ministro teigimu, dujas į terminalą, siekiant sudaryti konkurenciją, tieks keli tiekėjai, tarp jų įvardijama Amerika, Norvegija ir Kataras. Pagal šios dienos dujų kainas "Cheniere Energy" tiekiamos dujos būtų 20-25 proc. pigesnės negu Rusijos dujų milžinės "Gazprom". Techniškai terminalas pradės veikti 2014 metais.
"Metinis terminalo pajėgumas - apie 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Dabar suvartojimas yra apie 2,5 mlrd., bet vėlgi tai, kaip ir terminalo kainą, įvardijame su tam tikra paklaida", - kalbėjo ministras.
A. Sekmokas neatskleidė, kiek kainuos terminalo statyba, bet pabrėžė, kad kainą sudaro šie trys dalykai: laivo su visa reikiama technine įranga įsigijimas ir perdirbimas, uosto darbai - gilinimas, krantinės įrengimas, vamzdžio nuo laivo iki magistralinio dujotiekio nutiesimas. Tiesa, vėliau energetikos ministras įvardino 200 mln. eurų sumą. Iki 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Šį skaičių A. Sekmokas teigė išgirdęs iš amerikiečių "Cheniere Energy", tačiau pabrėžė, kad terminalą, kaip ir kitas strategines infrastruktūras, turėtų kontroliuoti valstybė.