Energetikos ministras Arvydas Sekmokas negalėjo tiksliai atsakyti, kiek
Lietuvai kainuos terminalas, kas dalyvaus jo statybose ir iš kur bus
tiekiamos dujos.
Sujudo po prezidentės kritikos
Šiandieninis posėdis dėl terminalo Vyriausybėje buvo sušauktas po to,
kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, pasikvietusi premjerą
A.Kubilių ir visą Vyriausybę pietų, tiesiai šviesiai pareiškė, kad apie
terminalą daugiau kalbama, nei dirbama, kad jis kuo greičiau būtų
pastatytas.
A.Kubiliui po posėdžio kalbėjo lyg terminalas atsiras
dar šiemet: „Svarstomi jau labai konkretūs darbai - teritorijų
planavimo, žemės perdavimo reikalai, kuriems reikia įvairių žinybų
bendradarbiavimo“.
Premjeras tikino, kad žemės tvarkymo darbai, būtini terminalo statybai
bus baigti jau šių metų liepos viduryje. Po to, esą bus imtasi kitų
būtinų darbų, kurių grafikas bus tikslinamas birželio 6-osios Vyriausybės pasitarime.
Kokie investuojai ir kiek galėtų prisidėti, statant terminalą, premjeras
atsakyti negalėjo: „Galimybė tokius dalykus svarstyti visada yra, bet
mes visus darbus pradedame savo jėgomis - bendrovės „Klaipėdos naftos“,
Klaipėdos jūrų uosto, Vyriausybės ir Klaipėdos savivaldybės.
Nuosekliai plėtodami šį projektą, spręsime, ar įsileisime privatų
investuotoją, ar - ne“.
Prezidentės kritiką dėl lėtų terminalo projekto tempų A.Kubilius
nepripažino: „Kai gyvename dvidešimt pirmus nepriklausomybės metus, o
alternatyvų dujų tiekimui vis dar neturime, tai viskas yra per lėtai.
Terminalą galėjome turėti prieš gerą dešimtmetį“.
Tikimasi, kad per terminalą į Lietuvai per metus bus tiekiama apie 2
mlrd. kubinių metrų dujų, o šiuo metu mūsų šalis kasmet suvartoja 2,5
mlrd. kubinių metrų dujų.
Rėmėjui kelias užkirstas?
Investuoti į suskystintų dujų terminalo statyba, o vėliau juo ir
naudotis jau seniai planavo „Achemos“ grupės savininkas Bronislovas Lubys. Tačiau B.Lubys, panašu, jau nustumtas nuo projekto.
Paklaustas, ar B.Lubys, kurio valdoma trašų gamybos bendrovė „Achema“
baigia uždusti nuo brangių rusiškų dujų, bus įleistas į terminalo
statybos aiškštelę, premjeras trumpai atkirto: „Šiandien to
nesvarstėme.“
Ministras žino nedaug
Kas galėtų prisidėti prie terminalo statybos negalėjo atsakyti ir
energetikos ministras A.Sekmokas.
Neseniai sugrįžęs iš Amerikos, ministras tikisi, kad dujos į mūsų šalį
gali būti vežamos būtent iš JAV: „Šiuo metu dujų kaina JAV, kur vis labiau nuodojamos skalūninės dujos, sudaro trečdalį tos kainos, kuria Lietuva dujas perka iš Rusijos prie sienos. Atgabenus dujas iš Amerikos į Klaipėda, jos būtų 25 proc. pigesnės už rusiškas.“
Prieš mėnesį su valstybiniu vizitu Norvegijoje viešėjusi prezidentė D.Grybauskaitė, grįžusi namo teigė, kad dujas reikėtų vežtis iš Norvegijos.
„Mūsų pagrindinės nuostatos, kad dujas gautume iš kelių tiekėjų. Gal ir
iš Norvegijos, gal ir iš Kataro“, - svarstė A.Sekmokas. Ir jis, ir premjeras aiškino, esą terminalas Klaipėdoje pradės veikti 2014 m.
Pasak A.Sekmoko, šiandien vykęs Vyriausybės posėdis - akivaizdus faktas,
kad terminalas per trejus metus bus pastatytas.
Tačiau kiek kainuos terminalas, ministras vis dar nežino. Jis tik
aiškino, kad jo kainą sudrys specialaus laivo, statybos darbų uoste ir
vamzdžio nuo laivo iki magistralinio dujotiekio nutiesimo kaštai.
Galbūt visa tai kainuos 200 mln. eurų.
Iš kur Lietuva prasimanys tiek pinigų ir kokia dalimi gaėtų prisidėti
koks nors privatus investuotojas, A.Sekmokas taip pat nežino: „Mes to
klausimo dar nesvarstėme“.
Kažkas su rusais derasi
Paklaustas, ar šiuo metu vyksta kokios nors derybos su Rusijos dujų
tiekėju „Gazprom“, kad bent kiek būtų sumažinta jų kaina Lietuvai,
A.Sekmokas kalbėjo neapibrėžtai: „Derybos yra pasidėjusios“.
Klausimo, ar jis jau lankėsi Maskvoje, energetikos ministras apsimetė nesupratęs: „Derybas veda speciali grupė.“