Šiltasis sezonas į miesto gatves, parkus, paplūdimius sutraukia vis daugiau kauniečių. Ypač jų padaugėja savaitgaliais ir per šventes.
Visi pripažįsta, kad pasivaikščioti senamiestyje, parkuose, skveruose būtų dar maloniau, jei atsirastų galimybė lauke atsigerti kavos ar giros, suvalgyti ledų ar nusipirkti malonią smulkmeną.
Ar pakanka mieste lauko prekybos vietų, kur jų galėtų atsirasti, kaip tinkamai tam pritaikyti senamiestį, Rotušės aikštę, kalbamės su savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Palevičiene.
– Kai kurių užsienio šalių miestų centrinėse aikštėse verda prekyba. Ar Kauno rotušės aikštėje nevertėtų irgi ką nors panašaus daryti?
– Esu ir aš mačiusi įvairių turgelių užsienio šalių miestuose. Tai yra labai gerai. Kauno senamiestyje formuojasi lauko kavinių sistema – užeigos, neturinčios galimybių šalia savo pastatų įrengti lauko kavinių, nusprendė jas atidaryti Rotušės aikštėje. Lauko kavinės kuriasi ratu, aplink Rotušės pastatą. Kai procesas bus baigtas, galvosime, ką dar galėtume aikštėje įkurti.
Bet reikėtų nepamiršti, jog Rotušė savaitgaliais veikia – ten tuokiamos jaunavedžių poros, todėl ši aplinkybė irgi riboja prekybos galimybes.
Mano nuomone, tam tikroje aikštės dalyje galėtų veikti išskirtinių gėlių turgelis. Ten būtų pardavinėjamos tokios gėlės ir jų puokštės, kokių niekur kitur mieste negautum. Tik tada idėja pasiteisintų. Jei atsirastų tuo susidomėjusių verslininkų, juos tikrai palaikytume.
– Per šventę „Hanza Kaunas“ lauko prekybai buvo panaudota nauja erdvė – buvusios Kauno pilies autobusų stotelės stoginė. Gražiai apipavidalinta, patogiai pasiekiama ši vieta tapo labai patrauklia lauko prekyviete. Ar negalvojama jos panaudoti ir ateityje?
– Tai tikrai puiki vieta. Prie Kauno pilies ekskursijas po miestą pradeda visi turistai, ten tikrai būtų galima prekiauti gėlėmis, suvenyrais. Problema tik ta, jog ne visa ši erdvė priklauso savivaldybei, dalis žemės – privačiose rankose. Nežinau, ar pavyktų susitarti su privatininkais.
– Šį pavasarį daug Laisvės alėjos, senamiesčio kavinių išsinešė stalus į lauką, tačiau prekybininkai vengia savo prekes pardavinėti lauke. Kodėl? Ar tai jiems nebūtų naudinga?
– Esu tikra, kad Vilniaus gatvėje, kur ypač daug užsienio svečių, suvenyrus ir kitas prekes verslininkai sėkmingiau parduotų, jei jos būtų išneštos į lauką. Pagal galiojančią tvarką parduotuvės savininkas lauko prekybai gali naudoti 3 kv. m plotą šalia savo parduotuvės. Per dieną už tai reikia mokėti po 5 litus. Tai tikrai nebrangu. Žinoma, tokiu atveju tenka samdyti dar vieną darbuotoją, kuris prekiautų lauke ir prižiūrėtų prekes. Gal verslininkai mano, jog tai jiems neapsimokės.
Kai dėl lauko prekybos Laisvės alėjoje, tai, mano nuomone, čia užtenka lauko kavinių, kitokios lauko prekybos šioje gatvėje ir nereikėtų.
– Kuria kryptimi mieste plėtotumėte lauko prekybą?
– Jei būtų mano valia, kurčiau mini infrastruktūrą lauko prekybai ne miesto centre, bet Kauno parkuose, paplūdimiuose, poilsiavietėse. Ten galima būtų pastatyti pilstomos giros cisternas, ledų vežimėlius, šviežių sulčių spaudimo aparatus. Žinoma, viskas turėtų atrodyti estetiškai, įranga turėtų būti ekologiška, vieningo dizaino. Ten pat galėtų būti įrengtos ir vaikų žaidimo aikštelės. Reikia tik verslininkų iniciatyvos.
– Ar Kauno verslininkams jos trūksta?
– Turiu pripažinti, kad kauniečiai nenori rizikuoti ir labai sunkiai išbando naujoves. Jie geriau neria į laiko išmėgintas sritis, nenori eksperimentuoti. Tiesa, vieni žmonės siūlėsi po Laisvės alėją dviračiais vežioti ledus, tačiau toks prekybos būdas labiau tiktų kurortuose.