„Iš tikro yra numatytas susitikimas, artimiausiu laiku derybininkai susitiks ir toliau derybos vyks. Esu įsitikinęs, kad turint Dujų įstatymą Seime, kuriam nėra pritarta po pateikimo, manau, kad yra labai svarbūs argumentai toliau tas derybas vesti ir pasiekti rezultatų“, - pasirodžiusią informaciją, kad tarp Lietuvos ir „Gazprom“ stringa derybos, žurnalistams komentavo energetikos ministras.
A.Sekmokas teigė manąs, kad „Gazprom“ linkęs kalbėtis su Lietuva.
„Taip, manau, kad linkęs, vien todėl, kad kitas derybų etapas įvyks artimiausiu metu. Artimiausiu metu - šią ar kitą savaitę“, - sakė ministras.
Kaip pirmadienį rašo „Verslo žinios“, nors Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai viešai tvirtina, kad derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dar iki šių metų rudens tikimasi susitarti dėl mažesnės Lietuvai parduodamų dujų kainos, neoficialioje aplinkoje tik spėliojama, kodėl derybos nevyksta.
Spėliojama, ar „Gazprom“ derybų entuziazmas atšalo laikinai dėl svarbių koncerno vidaus pertvarkų. Prieš pusantro mėnesio koncerno vadovybės sprendimu eksporto operacijų valdymas buvo perduotas kito „Gazprom“ valdybos vicepirmininko Aleksandro Medvedevo ir jo vadovaujamos antrinės bendrovės „Gazprom Export“ žiniai, tačiau bendrus tiek buvusios Sovietų Sąjungos šalims, tiek Vakarų Europai taikomus eksporto politikos principus žadama sukurti iki metų pabaigos.
Kita vertus, neatmetama tikimybė, kad tokia gali būti „Gazprom“ derybininkų taktika. Tikintis, esą artėjant šildymo sezonui Lietuvos Vyriausybė bus labiau sukalbama dėl visuomenės ir politinės opozicijos spaudimo.
Trečia neoficialiai įvardijama tikimybė - audringą veiklą ES šalyse ir Europos Komisijoje (EK) išvysčiusi Rusija vis dar tikisi „nulaužti“ III ES energetikos paketą ir susitarti, kad „Gazprom“ laisvai veiktų ES teritorijoje, tačiau už ES teisės ribų.
Kitaip tariant, Rusija siekia, kad „Gazprom“ ir toliau valdytų ES teritorijoje nutiestus dujotakius. Tačiau ES gamtinių dujų vidaus rinką reguliuojanti direktyva ir reglamentas reikalauja atskirti magistralinių dujotakių valdymą nuo gamtinių dujų tiekimo verslo.
Energetikos ministras teigia, kad Lietuvai nebūtina sekti Vokietijos pavyzdžiu ir atsisakyti branduolinės energetikos.
„Įvairios šalys renkasi skirtingus kelius. Lenkija, beje, neseniai patvirtino, kad vystys branduolinę programą, taip pat tą daro ir Suomija - toliau tęsia atominių elektrinių statybas. Atnaujinti savo branduolinių elektrinių galingumus numato Švedija. Nematau Lietuvai kažkokio išskirtinio būtinumo sekti Vokietijos pavyzdžiu, tačiau bet kuriuo atveju galutinis sprendimas priklauso nuo to, kas šiandien galioja Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje, o galutinį sprendimą vėlgi priims Seimas“, - klausiamas, ar Vokietijos pavyzdys atsisakyti AE nebus pavyzdys Lietuvai, sakė A. Sekmokas.
Vokietijos vyriausybė nutarė iki 2022 m. nutraukti visų atominių elektrinių eksploatavimą.
Energetikos politikos etikos problemų komisija rekomendavo Vokietijos vyriausybei visiškai atsisakyti atominės energetikos. Komisijos nariai laikosi nuomonės, kad elektros energijos trūkumą, kilsiantį atsisakius atominių elektrinių, galima bus kompensuoti iš kitų šaltinių.
Savaitgalį po visą Vokietiją nuvilnijo protesto mitingų banga, akcijų dalyviai reikalavo, kad kuo greičiau būtų atsisakyta atominės energetikos.
Prieš kelias dienas Šveicarijos valdžia nusprendė nutraukti atominių elektrinių eksploatavimą iki 2034 metų.
Stebėtojų teigimu, ES šalis atsisakyti atominės energetikos paskatino katastrofa Fukušimos atominėje jėgainėje.
Lietuvoje į politines diskusijas dėl energetikos ateities įsitraukė ir jaunimas. Pirmadienį būrelis jaunuolių grandinėmis prisirakinę prie raudonų radiatorių ir svarmenų sostinės Vinco Kudirkos aikštėje rinko parašus peticijai, raginančiai Seimą pritarti Nacionalinei energetinės nepriklausomybės strategijai.