Baltarusijos mito devalvacija

Baltarusijos rublio nuvertėjimas iš karto 36 proc. praėjusį antradienį buvo dar vienas ir, matyt, ne paskutinis krizės etapas. Po pastarojo jau beveik dvigubai nuvertėjo gyventojų pajamos ir virto niekais dosnus darbo užmokesčio padidinimas praėjusių metų pabaigoje, kai prezidentas Aliaksandras Lukašenka pratęsė savo įgaliojimus ketvirtąjį kartą.

„Kokie 500 dolerių? Mano jau 200 dolerių, jeigu pagal Nacionalinio banko kursą. Eini į parduotuvę ir bijai - užteks pinigų ar ne“, - sako 26-erių metų Igoris, dirbantis vienoje Minsko gamyklų.

„Todėl, kad kasdien naujos kainos, kasdien nauja suma už pirkinius“, - sako jis, pirkdamas produktus viename sostinės miegamųjų rajonų.

Smarkiai kilti kainos pradėjo kovą: sausio-balandžio mėnesiais infliacija sudarė beveik 11 proc., peršokusi aukščiausią metinės prognozės 8,5 proc. ribą.

Tačiau praėjusios savaitės viduryje kainų augimas pralenkė ir ankstesnius rekordus, o kai kurioms prekėms buvo didesnis net už oficialius devalvacijos rodiklius.

Baltarusijos tinklaraštininkai įdeda kainų etikečių parduotuvėse nuotraukas: avietės iš Ispanijos po 316 tūkst. Baltarusijos rublių (64 dolerius), fasuota kava „Nescafe“ po 90 tūkst. (18 dolerių) už 200 gramų dėžutę.

„Vaisių kainos padidėjo jau kelis kartus. Bananai, kurie kainavo 4 tūkst. rublių, kainuoja 14 tūkstančius. Sauskelnės po ankstesnio pabrangimo (beveik dvigubai) kainavo 130 tūkst. už pakuotę. Dabar ten, kur jų dar yra, jos kainuoja 215 tūkstančių“, - papasakojo namų šeimininkė Olga Sechovič.

„Dar sako, kad smarkiai pabrango žuvis, bet kadangi parduotuvėje jos jau nebėra, to patikrinti neįmanoma“, - pridūrė ji.

Vakarai atsisakė finansuoti Minską, protestuodami prieš spaudimą opozicijai, ir Baltarusija tikisi 3 mlrd. paskolos iš Rusijos. Bet Maskva sako, kad paskolą apkraus griežtomis sąlygomis, tarp jų galimybės dėl Rusijos investuotojams dalyvauti privatizuojant patraukliausias Baltarusijos valstybines įmones.

Importinių prekių stygius atėjo į Baltarusiją ėmus stigti dolerių ir eurų, į kuriuos rinkėjai skubėjo keisti pakeltus prieš rinkimus darbo užmokesčius. Sąlygomis, kai rublis nuvertėja, o valiutos nusipirkti vis viena neįmanoma, daugelis importuotojų sumažino tiekimus, o kai kurie iš viso nutraukė veiklą iki geresnių laikų.

Eiliniai baltarusiai perka parduotuvėse beveik viską iš eilės.

Opozicinis laikraštis „Naša niva“ praėjusią savaitę rašė, kad gamyklos „Gorizont“ firminėje parduotuvėje du pirkėjai susipešė dėl teisės nusipirkti televizorių, o šaldytuvų gamykla „Atlant“ buvo priversta pastatyti apsaugą prie savo firminės parduotuvės, „kad užkirstų kelią šturmui“.

„Pas mane parduotuvėje visą laiką eilės. Atrodo, kiekvieną laisvą minutę žmonės bėga į parduotuves, kad ką nors nusipirktų“, - sakė namų šeimininkė Olga.

Valdžia ir valstybinė žiniasklaida kasdien tikina, kad paklausos ažiotažas mažėja, ir dėl visko kaltina spekuliantus. Tačiau nedaug kas tiki šiais paaiškinimais, žiūrėdami į greitai tuštėjančias parduotuvių lentynas.

„Galima, žinoma, sakyti, kad slūgsta (vartojimo bumas). Pas mus bent jau taip yra. Viską jau išpirko“, - sakė Jurijus, buitinės technikos ir elektronikos parduotuvės pardavėjas, stovėdamas šalia beveik tuščių lentynų.

Viena didžiausių vartojimo bumo apraiškų tapo masinis druskos ir acto pirkimas, tuo tarpu krizės pradžioje baltarusiai pirko Nacionalinio banko aukso luitus, kol reguliuotojas nutraukė jų pardavimą už Baltarusijos rublius.

Valiuta - pats didžiausias deficitas. Devalvavęs rublį Nacionalinis bankas griežtai apribojo kurso svyravimus visose rinkos segmentuose ir nestiprino naujo kurso valiutos intervencijomis.

Keityklose minios pirkėjų laukia retų laisvai konvertuojamos valiutos pardavėjų. Prisiminę SSRS patyrimą laukiantieji eilėse sudaro sąrašus ir pasižymi per jų kasdienius patikrinimus.

„Tai anksčiau 3 500 (rublių už dolerį) buvo daug. Dabar 5 tūkst. mažai. Naujas psichologinis barjeras - žmonės laukia 10 tūkstančių“, - šypsosi 22 metų Aleksejus. Jis stovi eilėje prie keityklos dideliame prekybos centre „Korona“, kad nusipirktų valiutos sumokėti už buto nuomą.

Populiariausios vietos - keityklos didelėse parduotuvėse ir geležinkelio stotyje, kur parduoda valiutą atvykusieji iš užsienio. Čia užsirašiusiųjų į eilę keli šimtai ir reikia laukti dvi ar tris savaites galimybės nusipirkti valiutos.

„Manęs stotyje vos nesutrypė, - papasakojo 39-erių metų privatus verslininkas Vladimiras.

„Aš atėjau mokėti mokesčių, o prieš mane moteris pakeitė 10 dolerių. Kai aš išsitraukiau pluoštą Baltarusijos pinigų, eilė ėmė šaukti, stumti į šalį. Aš jiems rėkiu: „Aš nieko neperku, aš atėjau mokėti mokesčių!“. Dabar juokinga, o tada pamaniau: minutė, ir valstybė liks be mokesčių, o aš - be pinigų“.