Kaip šiaulietė Rima Kasperavičienė apsidžiaugė, kai draugė pasiūlė savo užmiesčio sode užsiauginti lysvę daržovių! Iki tol Kasperavičiai bičiulių sode prie Rėkyvos lankydavosi dažną savaitgalį, bet atvažiuodavo tik pavakaroti, išsikepti kepsnių.
„Iš pradžių svarsčiau, ar man viso to reikia, bet dabar negaliu atsidžiaugti savo užaugintais žalumynais, – sakė moteris. – Juolab kad į daržininkystę įsitraukė ir dvylikametė duktė Judita.”
Pernai šiaulietė pasisėjo krapų, salotų, ridikėlių, petražolių, pasisodino svogūnų ir česnakų.
Šį pavasarį moters auginamų prieskoninių daržovių sąrašas dar labiau prasiplėtė – vienoje lysvėje auga nebe keliolika, o net keliasdešimt rūšių įvairiausių augalų. Sėklas perka parduotuvėse, daržininkystės mugėje, keičiasi su sodo šeimininke, kitomis draugėmis.
Bent porą kartų į sodą per savaitę važiuojanti ekologine daržininkyste užsikrėtusi šiaulietė pripažino, kad nebenori būti kampininkė. Moteris jau įkalbėjo sutuoktinį Robertą įsigyti nuosavą sodą.
„Sklypų kainos gerokai sumažėjo, todėl pirkti labai palankus metas. Neieškome su namu, užteks tų kelių arų žemės. Norime užsiauginti ir savo braškių, ir bulvių”, – kalbėjo sau sodo besidairanti moteris.
Atlygis – sklypo priežiūra
„Jauna šeima ieško išsinuomoti sodą ar sodybą iki 20 km nuo Vilniaus. Prižiūrėtume aplinką, augintume daržoves”; „Vasaros mėnesiui/mėnesiams išsinuomočiau sodybą, vienkiemio namelį” – tokie skelbimai mirga interneto skelbimų portaluose. Tačiau į juos beveik niekas neatsiliepia.
Pasiūlymų išsinuomoti vasaros sezonui žemės lopinėlį poilsiui tenka gerokai paieškoti.
Ir greičiausiai bus pasiūlytas neblogai įrengtas namas ir sutvarkytas sklypas, kurio nuomos kaina – atitinkama.
„Iš tiesų norėtųsi vasarą pabėgti nuo miesto dulkių. Pailsėti gamtoje, pasikapstyti darže. Tačiau būtų gerai, jei toks sodas būtų netoli Vilniaus, kad būtų galima grįžti namo.
Skelbimą įdėjau prieš mėnesį, sulaukiau kelių skambučių, tačiau kaina pasirodė per didelė. 500 litų per mėnesį – daug. Tai – pusantro tūkstančio litų per vasarą. O už tiek savaitę ar dvi jau gali pailsėti kurorte.
Įsivaizduočiau, kad sodo sklypą už šimtą ar du šimtus litų išnuomotų koks pagyvenęs savininkas, kuriam dirbti žemę jau per sunku. Atlygis labiau būtų to sklypo priežiūra ir tvarkymas”, – įsivaizduoja vilnietė vadybininkė Gintarė, auginanti sūnų.
Pirkti – brangu
Nors vis daugiau sodininkų bendrijų virsta gyvenamaisiais kvartalais, kartu grįžta mada vėl dirbti žemę, užsiauginti daržovių. Nemažai pensininkų vasarą užrakina savo butų daugiabučiuose duris ir visai vasarai išvažiuoja į sodą.
Sekasi tiems, kurie kadaise gavo sodo sklypą ir jį išsaugojo.
O jaunos šeimos dažniausiai turi vieną galimybę – paprašyti naudotis tėvų turimu sodo sklypu, nes naujos sodininkų bendrijos nebekuriamos, o žemės niekas nebedalija.
Tikrųjų sodų netgi mažėja, nes jų savininkai persikelia čia nuolat gyventi, o kai kuriose patrauklesnėse vietose esančiose sodininkų bendrijose sklypų kainos – aukso vertės. Be kelių šimtų tūkstančių litų nėra ko dairytis.
Atokiau nuo miestų esančiuose mažiau išpuoselėtuose soduose sklypą galima įsigyti ir už keliasdešimt tūkstančių litų. Tačiau šias investicijas vargu ar atpirks tik vasaros sezono metu čia išaugintas derlius ir poilsio savaitgaliai.
Todėl išsinuomoti sodo sklypą iš pirmo žvilgsnio atrodo labai logiška idėja šeimoms, norinčioms bent trumpam pabėgti iš miesto ir pasirūpinti daržu.
Išsinuomoti sodo sklypą norinčios moterys tvirtino, kad jo dirbamos žemės lopinėlis ar galimybė pasistatyti šiltnamį nėra būtiniausi – mat svarbiausia, kad būtų patogu ten ilsėtis su mažais vaikais. Būtent dėl jų tėvai pasiryžę vasarai dingti iš miesto.
Nuomininkai atakuoja
600 litų. Tiek už savo 13 arų sodo sklypo su nemažu namu nuomą prašo buvusi mokytoja Janina. Ji pripažįsta, kad pačiai išlaikyti sodą darosi per sunku, nes tenka nuolat gydytis. Moteris tikino, kad norinčiųjų išsinuomoti sodą vasarai neatsigina.
Tačiau moteris ne visus nuomininkus linkusi įsileisti.
„Nenoriu priimti šeimos su mažais vaikais, nes čia pražūtumėte. Miegamieji antrame aukšte – ten labai statūs laiptai. Be to, neaptvertas takelis upelio link. Vaikams čia nesaugu. Daug tokių šeimų norėjo išsinuomoti, vieni sakė įsirengsiantys vartelius ar tvoreles. Bet nenoriu apgaudinėti – tikrai bus nepatogu”, – aiškino moteris.
Prasitariau, kad ir mėnesio nuomos kaina – 600 litų – didoka. Tačiau sodo savininkė paaiškino, jog ten didelė teritorija, kurią reikia nuolat šienauti, be to, reikia mokėti žemės nuomos ir kitus mokesčius bendrijai, o pasibaigus vasarai sodo nuomoti nebegalinti – čia nebebūna vandens. Tad jai šis sodas vis tiek pelno neduoda.
Dirvonuojančių sklypų dar yra
„Tie dirvonuojantys sklypai – tikras galvos skausmas ir jų savininkus priversti susitvarkyti sunku. Tačiau negirdėjau, kad kas nors ieškotų sodo sklypo išsinuomoti.
Nedirbamų sklypų mūsų sodininkų bendrijoje tikrai yra – jie sudaro apie 10 procentų”, – sakė sodininkų bendrijos „Ąžuolynas” Vilniuje pirmininkė Ramutė Giriūnienė.
R.Giriūnienė apskaičiavo, kad apie 150 sodų (maždaug 15 proc.) yra virtę būstais, kuriuose šeimos nuolat gyvena.
Likę apie 800 sodo sklypų yra dirbami ir prižiūrimi. Pusė savininkų čia atsikrausto gyventi vasarą, kiti atvažiuoja pasikapstyti savaitgaliais.
„Pastebiu vis daugiau žemę dirbančių ir daržoves auginančių žmonių. Laikai keičiasi, ir savo užaugintos daržovės vėl vertinamos.
Kadaise vaikai tėvams sakydavo – kam ariate tą sodą, juk bulvių, pomidorų, braškių galima prekybos centre nusipirkti ir bus pigiau nei į sodą važinėti.
O dabar prašyte prašo, kad tik tėvai jiems užaugintų ekologiškų daržovių ar leistų patiems dirbti, kad galėtų savo vaikams pasiūlyti sveiko maisto”, – aiškino sodininkų bendrijos pirmininkė.
Pasiūla netenkina paklausos
Mindaugas Kazlauskas
„RE/MAX Capital” biuro vadovas
„Neturime nei paklausimų, nei pasiūlymų išnuomoti sodo sklypus. Turbūt orientuojamės į šiek tiek kitokią nišą.
Kita vertus, nemažas susidomėjimas galimybėmis vasaros sezonui ar net ilgesniam laikui išsinuomoti namus, sodybas. Nors susidomėjimas tokiais objektais didelis, pasiūla toli gražu neatitinka paklausos. Rinktis nelabai yra iš ko.
Išnuomoti namą galėtų tie, kurie jame negyvena ir rengiasi parduoti. Tai būtų išeitis, jeigu ilgai nepavyksta rasti pirkėjo, tačiau savininkai nerimauja, kad nuomininkai būstą apgadins arba paskui bus sunku iškeldinti šeimą su mažais vaikais.
Parduodami sodo sklypai yra gana brangūs dėl išplėtotos infrastruktūros, kaimynystės. Jų kainos labiausiai priklauso nuo vietos. Jų galima įsigyti ir už kelis šimtus tūkstančių litų, o atokiau nuo miesto esančiose sodininkų bendrijose, kur gyvenamųjų namų nėra daug, – už keliasdešimt tūkstančių.
Tačiau tikrai pigiau įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą ne sodininkų bendrijoje. Tačiau norint ten pasistatyti net ir laikiną statinį kils keblumų.”
Daržas – miesto centre
Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė
Projekto „Mažasis daržininkas” iniciatorė
„Mieste šeimoms norisi veikti ką nors įdomesnio – ne tik keliauti su vaikais po parkus asfaltuotais takeliais.
Norisi pajusti gamtą, pamatyti, kaip bręsta augalai, užauga daržovės, tačiau ne visi turi galimybę išvykti už miesto. Todėl įgyvendinti tokią idėją norėjome mieste.
Užsienio didmiesčiuose labai populiarūs viešieji daržai, kur kiekvienas gali pasikapstyti, ką nors užsiauginti. Labai dažnai tokie daržai yra prie mokyklų, darželių – vaikai mokosi auginti ir po to patys tas ekologiškas daržoves suvartoja.
Tačiau Lietuvoje šios idėjos – dar tik užuomazgos, todėl mėginame po truputį ją populiarinti. Prieraišiosios tėvystės centras kartu su Paveldosaugos mokymo centru Vilniaus universiteto Botanikos sode Vingio parke šeimoms su vaikais rengia mažojo daržininko pamokėles.
Visi norintys žemės sklypelyje gali pasėti sėklas, prižiūrėti ir laistyti augalus, dalytis įspūdžiais, bendrauti.”