Kretingos rajono Darbėnų seniūnijoje atidarytas 34 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkas "Benaičiai 1". Per metus čia bus pagaminama apie 86 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos.

Tai jau antrasis Benaičių, Žynelių ir Pelėkių kaimų apylinkėse elektros iškilęs modernus vėjo jėgainių parkas, kurį eksploatuoja ekologiškos elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių užsiimanti koncerno "Achemos grupė" antrinė įmonė "Renerga".

Pirmasis 16 megavatų galingumo šešių vėjų jėgainių parkas netoli Kretingos buvo įkurtas prieš penkerius metus. Jo galingumas -- apie 44 mln. kilovatvalandžių elektros energijos per metus. Šiame parke veikia iš Danijos bendrovės "Vestas" įsigyta vėjo jėgainių įranga.

Parke "Benaičiai 1" sumontuota 17 jėgainių, įsigytų iš vėjo elektrinių įrangos gamybos Europoje lyderės -- Vokietijos kompanijos "Enercon". Pagal bendrovių "Vakarų projektas" ir "Energetikos projektai" parengtus planus 97 metrų aukščio vėjo jėgainių bokštus, kitokią technologinę įranga sumontavo įmonė "Jonavos hidrotechnika" su užsienio partneriais.

Vėjo elektrinių pamatams buvo sunaudota daugiau kaip 8750 kubinių metrų gelžbetonio, pastatytos 40 MW galios pastotės, nutiesta 3 kilometrai oro linijų ir 23 kilometrai elektros kabelių. Kad būtų patogiau privažiuoti prie jėgainių, statybininkai įrengė 12 kilometrų ilgio kelių tinklą.

"Benaičiai 1" -- vienintelis tokio dydžio lietuviško kapitalo vėjo elektrinių parkas Lietuvoje. Bendrasis Darbėnų seniūnijoje veikiančių vėjo elektrinių parkų galingumas dabar padidėjo iki 50 MW. Beveik tiek pat elektros energijos pagamina visos kitos Lietuvos vėjo jėgainės.

"Benaičių vėjo jėgainių parkuose neteršiant aplinkos kasmet galima pagaminti 130 mln. kWh elektros energijos -- tiek per metus suvartoja 40 tūkst. Kretingos rajono gyventojų", -- pažymėjo ekologiškos energijos gamybos šalyje pradininkės "Renergos" direktorius Linas Sabaliauskas.

Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimu susidomėjusi "Achemos grupė" į vėjo elektrinių parkų statybas Kretingos rajone investavo apie 300 mln. litų. Tikimasi, kad išleistos lėšos atsipirks per 12 metų.

Darbėnų seniūnijos gyventojai vėjo jėgainių statytojus pasveikino žemaitiškomis dainomis ir valgiais. Svečiai buvo vaišinami karštomis bulvėmis su kastiniu, cibuline, Senosios Įpilties kaimo kulinarių pagaminta itin gardžia gira. Seimo nariui Jonui Šimėnui nematant, kai kurie iškilmių dalyviai paragavo ir stipresnių namudinių gėrimų.

"Nejaučiame jokių nepatogumų, kad virš laukų sukasi vėjo jėgainių mentės. Konfliktų su energetikais nebuvo -- vienas žemes jie nusipirko, kitas nuomoja. Džiaugiamės jų parama vietinėms mokykloms", -- kalbėjo Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkė Birutė Stelmokienė.

Energetikų teigimu, išnaudojant vėjo galimybes Lietuvoje būtų galima pagaminti apie ketvirtadalį visos reikiamos energijos. Tokia veikla užsiimančios 8 įmonės pagamino apie 430 mln. kWK elektros energijos. Norint išgauti tokį kiekį elektros šiluminėse elektrinėse, reikėtų sudeginti apie 43 mln. kubinių metrų gamtinių dujų.

Lietuvoje veikiančiose visose 160 MW galios vėjo jėgainėse šiemet planuojama pagaminti apie 560 mln. kWh elektros energijos -- beveik 3 proc. visos suvartojamos energijos. Sulaukus palankių sprendimų, valstybės paramos ir skatinimo naudotis atsinaujinančiais energetikos šaltiniais, vėjo jėgainių galingumą būtų galima padidinti trečdaliu.

"Reikia plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą, jeigu nenorime, kad Rusijos koncernas "Gazprom" Lietuvoje iš mokesčių mokėtojų kišenių kasmet papildomai išgreibtų pusę milijardo litų už brangiau nei kitoms Europos šalims parduodamas dujas", -- kalbėjo iškilmėse dalyvavęs "Achemos grupės" prezidentas Bronislovas Lubys.

Stodama į Europos Sąjunga Lietuva įsipareigojo iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, saulės, vandens) gaminti apie ketvirtadalį visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Numatyta, kad iki to laiko vėjo jėgainių parkų galia turėtų padidėti iki 850 MW.

Alternatyviosios energetikos entuziastai vėjo jėgainių parkus siūlo statyti ne tik laukuose, bet ir atviroje Baltijos jūroje -- prie Šventosios arba Būtingės, racionaliau išnaudoti saulės ir net jūros bangų energiją.

Lietuvos vėjo elektrinių asociaciją dabar labiausiai jaudina premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybės planai atšaukti prieš kelerius metus deklaruotą įsipareigojimą vėjo jėgainių pagamintą elektros energiją supirkti fiksuota kaina -- po 30 centų už kilovatvalandę.

"Tai nėra jokia malonė ar išskirtinė parama vėjo energetikai -- panaši ir iš biologinio kuro gaminamos elektros energijos kaina. Įmonei "Lietuvos energija" už elektrą, pagamintą naudojant rusiškas dujas, mokama 29,6 centro už kilovatvalandę", -- pažymėjo L.Sabaliauskas.

Atsinaujinančiai energetikai remti tenka mažiau nei 10 proc. Viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo lėšų. Šio fondo, kuriam kiekvienas elektros vartotojas už kiekvieną suvartotą kilovatvalandę sumoka 4,5 cento, lėšomis labiausiai yra remiama Elektrėnų elektrinė.

Lietuvos šiluminėms elektrinėms iš VIAP fondo buvo atseikėta beveik 60 mln. litų, o atsinaujinančiai energetikai -- tik 43,8 mln. litų. Įmonei "Lietuvos elektrinė" skirta 370 mln. litų šio fondo paramos.

Daugumoje ES šalių iš vėjo išgautai energijai taikomi fiksuoti 10-20 metų galiojantys tarifai. Prancūzijoje ir Danijoje nutarta nebefiksuoti kainų, bet vėliau toks sprendimas buvio atšauktas pamačius, kad vėjų jėgainių plėtra sustojo.

Už Lietuvą mažesnėje Danijoje, kur gyvena dvigubai daugiau gyventojų, veikia apie 6000 vėjo elektrinių parkų. Jų bendroji galia -- 2,5 tūkst. MW.

Kretingos rajone atidarytas antrasis vėjo jėgainių parkas (nuotraukos, papildyta 22 val. 18 min.)