Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.
Pasak „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininko Mindaugo Jusiaus, apklausa patvirtina prielaidas, kad dauguma gyventojų stengiasi užsitikrinti pakankamas pajamas dabar ir nesvarsto galimų ateities scenarijų, jei situacija netikėtai pasikeistų.
„Tačiau mus nustebino problemos mastas. Ypač jauni žmonės vengia minties, kad jiems gali kas nors nutikti. Deja, mirčių statistika yra liūdna - preliminariais Higienos instituto duomenimis, pernai šalyje dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos netekome daugiau nei tūkstančio 30-39 metų vyrų ir moterų“, - teigia M.Jusius.
Apklausos metu net 7 iš 10 gyventojų pripažino, kad įvykus tokiai nelaimei jų artimųjų finansinė situacija taptų sudėtinga.
Beveik puse apklaustųjų (44 proc.) teigė, kad jų mirties atveju žymiai sumažėtų bendros šeimos pajamos, o kas ketvirto žmogaus artimiesiems liktų finansiniai įsipareigojimai - įsiskolinimai ar paskolos.
Pasak M.Jusiaus, lietuviai nėra finansiškai apsisaugoję dar ir dėl to, kad trūksta žinių, kas apskritai yra toji šeimos finansinė apsauga, kada šeimos nariai yra finansiškai saugūs ir ar/kaip galima to pasiekti.
„Kaip parodė tyrimas, apie pusę Lietuvos gyventojų artimųjų finansinę apsaugą sieja tik su esamos situacijos užtikrinimu - pakankamomis pajamomis, nuolatiniu darbu ir nuosavu būstu“, - apklausos duomenis komentuoja Mindaugas Jusius.
Statistika taip pat leidžia daryti išvadas, kad stinga įgūdžių įvertinti finansinės apsaugos poreikį ir priimti sprendimus, kaip apsaugoti šeimą.