„Negaliu nė įsivaizduoti, kad baimindamasi dėl branduolinės
katastrofos Slovėnija galėtų nutraukti energijos gamybą Krsko
(atominėje elektrinėje)“, - sakė Slovėnijos ministras pirmininkas
Borutas Pahoras spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo ir
Slovakijos premjerė Iveta Radičova.
Po kovo mėnesį žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos
branduolinės katastrofos Japonijos Fukušimos elektrinėje,
pirmadienį Vokietija nusprendė ilgainiui visiškai atsisakyti
branduolinės energetikos.
Tuo tarpu B.Pahoras tvirtina, kad vienintelė Slovėnijoje esanti
Krsko elektrinė patenkina vieną trečdalį šalies poreikių ir
atitinka aukščiausius saugumo reikalavimus.
Uždariusi šią elektrinę Slovėnija būtų priversta
„importuoti elektros energiją iš kitų, kaimyninėse valstybėse
esančių atominių elektrinių, kurios yra taip arti Slovėnijos, kad
bet kokia katastrofa ten turėtų poveikį ir mums“, - sakė
premjeras.
Slovakijos vyriausybės vadovė I.Radičova pabrėžė, kad
sprendimas uždaryti dvi elektrines jos šalyje reikštų, kad 50
proc. šalies poreikių liktų nepatenkinta.
„Mes raginame ieškoti tarpinio sprendimo, kuris padėtų
padidinti (atominių) jėgainių saugumą ir leistų joms atitikti
aukščiausius saugumo kriterijus“, - sakė Slovėnijoje viešinti
I.Radičova.
Vokietija pirmadienį
paskelbė planuojanti tapti pirmąja išsivysčiusios pramonės
valstybe, uždarysiančia visas savo atomines jėgaines, pirmadienį
nutarė vyriausybė.
Kaip nurodoma, viena po kitos jos turėtų būti uždarytos iki
2022 metų.
Aplinkos ministras Norbertas Roettgenas paskelbė centro dešiniosios koalicijos sprendimą pirmadienį
paryčiais ir nurodė, kad jis bus „neatšaukiamas“.
„Galutinai nuspręsta: paskutinės trys branduolinės jėgainės
bus išjungtos 2022 metais, - N.Roettgenas sakė po koalicijos
posėdžio. - Sąlygos peržiūrėjimui nebus“.
Akivaizdu, kad šį žingsnį iš dalies nulėmė pastarosios avarijos Japonijos branduolinėse jėgainėse.
N.Roettgenas sakė, jog dauguma iš 17 šiuo metu Vokietijoje
veikiančių reaktorių bus išjungti iki šių metų pabaigos.
Ministras šią žinią paskelbė po valdančiosios koalicijos
posėdžio, kuriam pirmininkavo šalies kanclerė Angela Merkel,
vykusio nuo sekmadienio vakaro iki pirmadienio paryčių.
A.Merkel nurodė, jog šis sprendimas žymi „fundamentalaus“
energetikos politikos peržiūros pradžią ketvirtoje didžiausioje
pasaulio ekonomikoje.
„Norime, kad ateities elektros energija būtų saugesnė ir tuo
pat metu patikima bei prieinama“, - kanclerė aiškino žurnalistams,
priėmusi branduolinės energetikos ekspertų komisijos išvadas.
Šią komisiją A.Merkel paskyrė kovą, reaguodama į krizę
Japonijoje esančioje Fukušimos atominėje elektrinėje.
„Tai reiškia, kad turime sukurti naują požiūrį į tiekimo
tinklus, energijos efektyvumą, atsinaujinančius energijos
(šaltinius) ir taip pat ilgalaikę šio proceso stebėtoją“, -
pridūrė ji.
Vokietijoje veikia 17 atominių reaktorių, iš kurių aštuoni
šiuo metu tiekia energiją šalies elektros tinklams.
Iš neveikiančių reaktorių septyni yra seniausi Vokietijoje,
kuriuos federalinė vyriausybė nurodė išjungti trims mėnesiams,
kol bus atliekamas saugumo patikrinimas po kovą prasidėjusios
branduolinės krizės Fukušimos jėgainėje.
Aštuntasis neaktyvus reaktorius yra Vokietijos šiaurėje
esančioje Kriumelio atominėje elektrinėje, kuri jau daugelį metų
neveikia dėl techninių problemų.
Vokietija tapo pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe,
paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos.
Tačiau šis sprendimas reiškia, jog šalis turės rasti
alternatyvių šaltinių, kurie pakeistų atomines elektrines, šiuo
metu pagaminančias 22 proc. suvartojamos elektros energijos.
N.Roettgenas tvirtino, kad energijos Vokietija nepristigs.
„Užtikriname, kad elektra bus tiekiama visą laiką ir visiems
vartotojams“, - pažadėjo jis, tačiau detalių nepateikė.
Praeitą penktadienį visų Vokietijos 16-os žemių aplinkos
ministrai paragino visam laikui uždaryti septynias laikinai
išjungtas jėgaines.
N.Roettgenas pirmadienį sakė, kad nei vienas iš aštuonių
neveikiančių reaktorių nebebus vėl įjungtas. Dar šeši
reaktoriai bus išjungti iki 2021 metų pabaigos, o trijų
moderniausių eksploatacija bus nutraukta iki 2022 metų pabaigos.
Pirmadienį paskelbtas sprendimas faktiškai reiškia grįžimą
prie jėgainių uždarymo kalendoriaus, kurį prieš dešimtmetį buvo
paskelbusi ankstesnės socialdemokratų ir žaliųjų koalicija.
Dėl šio staigaus politikos posūkio į nepatogią padėtį
patenka A.Merkel, kurios vyriausybė praeitų metų pabaigoje buvo
nusprendusi pratęsti 17 reaktorių darbą vidutiniškai 12 metų ir
eksploatuoti juos iki šio amžiaus 4-o dešimtmečio vidurio.
Šis sprendimas Vokietijoje buvo nepopuliarus dar prieš kovą
Japonijai smogusį stiprų žemės drebėjimą ir cunamį, kuris
nuniokojo Fukušimos jėgainę. Pastaroji krizė paskatino A.Merkel
peržiūrėti atominės energetikos politiką.
Atominės energetikos klausimas Vokietijoje buvo labai opus nuo
praeito amžiaus 8-o dešimtmečio, o kanclerė dėl permainingo
požiūrio į šią problemą jau prarado dalį populiarumo.
A.Merkel teigė, jog dėl Fukušimos branduolinės avarijos jos
partija patyrė pralaimėjimus neseniai vykusiuose Vokietijos žemių
vyriausybių rinkimuose.
Gegužės 23 dieną prieš branduolinę energetiką pasisakantys
žalieji nustūmė konservatyvią kanclerės partiją į trečią
vietą per rinkimus šiaurinėje Brėmeno žemėje. Tąsyk žalieji
pirmąkart surinko daugiau balsų negu konservatoriai per regioninės
arba federalinės valdžios rinkimus.
Iki vėlaus vakaro užsitęsusiose A.Merkel vyriausybės
diskusijose liberali Laisvųjų demokratų partija (FDP) teigė, kad
konkreti visiško atsisakymo nuo branduolinės energetikos data
neturėtų būti nustatyta ir kad turėtų būti palikti du
atsarginiai reaktoriai, kurie padėtų apsisaugoti nuo elektros
energijos stygiaus.
FDP šaltiniai sakė, kad bus priimtas planas, pagal kurį
numatoma palikti vieną reaktorių, tačiau detalių nepateikė.
Tuo tarpu Krikščionių socialinė sąjunga, kuri yra A.Merkel
krikščionių demokratų seserinė partija Bavarijoje, pasisako už
reaktorių uždarymą per ateinantį dešimtmetį.
Kai kurie koalicijos nariai siūlė į sprendimą įtraukti
galimybę jį peržiūrėti, tačiau galutiniame derybų etape šis
punktas buvo atmestas.
N.Roettgenas sakė, kad vyriausybė atsižvelgė į
rekomendacijas, kurias pateikė „etikos komisija“, kanclerės paskirta
prasidėjus Fukušimos krizei. Ši komisija paragino atsisakyti
branduolinės energetikos Vokietijoje per ateinantį dešimtmetį.
Tarptautinė žaliųjų organizacija „Greenpeace“ pasveikino
Vokietijos planus uždaryti atomines jėgaines, tačiau apgailestavo,
jog šis procesas truks iki 2022 metų.
Tuo tarpu pramonės milžinė „Daimler“ perspėjo, kad šis
sprendimas kelia pavojų dominuojančiam Vokietijos ekonomikos
statusui Europoje.
„Įžvelgiu tam tikrų grėsmių Vokietijai kaip vietai užsiimti
verslu“, - „Daimler“ generalinis direktorius Dieteris Zetschke sakė dienraščiui „Bild“, pridūręs, jog mano,
kad vyriausybės sprendimą „smarkiai nuspalvinusios emocijos“.
„Atsukti nugaras į prieinamą energijos šaltinį yra aiški
rizika“, - pastebėjo jis.
Kai kurie koalicijos nariai ragino į šį planą įtraukti
išlygą, kad sprendimą dar būtų galima peržiūrėti, tačiau
galiausiai per derybas jos buvo atsisakyta.
Šiam sprendimui tikriausiai priešinsis Vokietijos atomines
jėgaines eksploatuojančios bendrovės RWE, E.ON, „Vattenfall“ ir
EnBW - daugiausiai dėl planų palikti prieštaringai vertinamą
branduolinio kuro strypų mokestį.
Koalicija nori palikti mokestį, kuris, kaip tikimasi, valstybės
biudžetą turėtų papildyti 2,3 mlrd. eurų (7,94 mlrd. litų),
tačiau iki šiol nebuvo renkamas. Tačiau iškart uždarius
aštuonias elektrines, pinigų būtų surinkta mažiau nei planuota.
Informuoti šaltiniai teigia, jog vyriausybė svarstė galimybę
atšaukti šį mokestį keturioms energetikos milžinėms, jeigu šios
palaikytų sprendimą anksčiau nei planuota atsisakyti atominių
jėgainių ir nepaduotų vyriausybės į teismą dėl staigaus
politikos posūkio.
Didžiausios elektros energijos tiekėjos RWE vadovas Juergenas
Grossmannas ragino atomines jėgaines
eksploatuoti ilgiau, argumentuodamas, jog dėl staigaus jų uždarymo
gali smarkiai nukentėti daug energijos suvartojančios įmonės ir
visa Vokietijos pramonė.
Dėl Fukušimos krizės pasaulyje atsinaujino įnirtingi debatai
dėl branduolinės energetikos saugumo, o šių diskusijų dalyvių
nuomonės labai skiriasi.
Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija paskelbė
planuojančios statytis naujus reaktorius, kurios taptų alternatyva
daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančioms
šiluminėms elektrinėms, tuo pačiu užtikrinant palyginti mažą
energijos savikainą.