Valstybinis turizmo departamentas (VTD) nusprendė surikiuoti į Lietuvą atvykstančius turistus pagal jų skaičių, kelionių dažnį ir pinigus, paliekamus mūsų šalyje.
„Amerikos turistai Lietuvoje antri pagal išleidžiamą pinigų sumą, bet kažkodėl Jungtinės Amerikos Valstijos patenka tik į trečią – mažiausiai svarbią turizmo prioritetinių rinkų grupę. Taip neturėtų būti”, – įsitikinęs Rimas Česonis, kartu su kitais Lietuvos garbės konsulais JAV nutaręs imtis veiksmų.
Išeiviai liko nepatenkinti
Amerikiečiai turi iš ko rinktis atostogų maršrutus. Nuo savų nacionalinių parkų ir paplūdimių iki Meksikos ir Karibų jūros – viskas greta.
Keliauti į Europą ir brangiau, ir toliau, tačiau kiekvienais metais Senąjį žemyną aplanko daugiau nei 13 milijonų amerikiečių. Iš jų į Lietuvą kasmet užsuka apie 20 tūkst.
Jie – patrauklūs turistai, nes dažnai perka pilnus kelionių paketus, ekskursijas ir negaili arbatpinigių.
Todėl Floridoje susirinkę Lietuvos garbės konsulai Jungtinėse Amerkos Valstijose buvo nustebę, kad Lietuvos turizmo departamentas net nežiūri už Atlanto ir yra užleidęs šią rinką. Todėl išeiviai pateikė konkrečius veiklos šioje srityje siūlymus.
Nesupranta valdininkų
„Negaliu suprasti, kaip iki šiol Lietuva net neturi rimtos interneto svetainės amerikiečiams.
Tai, ką randu paieškos sistemose, labiau primena telefonų knygą, o ne pagalbą keliautojams”, – sakė garbės konsulas Ročesteryje R.Česonis.
Jis yra susidūręs su daugybe amerikiečių keliautojų Lietuvoje, nes jam priklauso Vilniuje veikianti kelionių agentūra „Visit Lithuania”.
– Kuo Lietuva galėtų išsiskirti Amerikoje iš kitų, labiau žinomų turizmo taškų pasaulyje? – „Lietuvos rytas” paklausė R.Česonio.
– VTD turi suprasti, kad amerikietis turistas yra labai patyręs, jis daug keliauja ir yra daug matęs. Todėl rodydami bažnyčias ir architektūros paminklus jo nenustebinsime.
Iš savo patirties žinau, kad sugrįžę namo iš Lietuvos amerikiečiai draugams ir kaimynams pasakoja apie Lietuvos žmonių geranoriškumą.
Pavyzdžiui, turistai, nuvežti į mažą kaimelį Dzūkijos nacionaliniame parke, kur vietos gyventojai suruošia vaišes, kartu pietauja, parodo tautinius šokius, įtraukia svečius į ratelį ir su jais praleidžia porą valandų, to negali pamiršti.
Įspūdį daro kelionės į Anykščius, kur yra Arklio muziejus, kur galima išmokti kepti duoną, ar Vilniaus restorane „Marceliukės klėtis” gaminti cepelinus. Aišku, visi mini ir Kryžių kalną, Nidą.
Manau, kad Amerikoje labai mažai Lietuvos reklamos leidiniuose ir kelionių televizijos laidose. Žinoma, tai kainuoja, tačiau, kaip sako amerikiečiai, turi išleisti pinigų, kad jų atsirastų.
Negavo net lankstinukų
– Jūsų pasiūlyme išskiriamos kelios skirtingos JAV turistų grupės.
Į kokius reikėtų orientuotis Lietuvai?
– Reikėtų nepamiršti Amerikos lietuvių. Yra daug karo pabėgėlių anūkų, proanūkių.
Net ketvirtos kartos lietuviai skaito JAV lietuvių leidinius, todėl ten būtina reklamuoti Lietuvos turizmą.
Tačiau pagrindinė rinka – paprasti amerikiečiai, kuriuos įtikinti sunkiausia. Dalis jų yra saitų su Lietuva turintys žydai.
Reikia strategijos, kaip juos sudominti.
Vienas Ročesterio gydytojas atvažiavo į Lietuvą, agentūra nuvežė jį į Ch.Sugiharos muziejų Kaune, kuratorius padėjo surasti jo prosenelių gimtinę Lietuvos gilumoje.
Sugrįžęs į JAV apie tai gydytojas papasakojo kitiems kolegoms. Taip atsirado daugiau norinčių vykti į Lietuvą.
Kad keliautų į Lietuvą, amerikiečiai turi apie ją skaityti kelionių žurnaluose, matyti kelionių laidose ir lengvai rasti informacijos profesionaliai sukurtame tinklalapyje.
Garbės konsulai įvairiose Jungtinių Valstijų vietovėse taip pat gali įsitraukti į turizmo skatinimą, bendrauti su kelionių skyriais vietos spaudoje.
O dabar netgi lankstinukų apie Lietuvą mes pakankamai negauname.
Kartą dėl to kreipiausi į ambasadą. Man buvo pasakyta, kad ji tik tiek turi. Tai – nedovanotina.
JAV yra populiarūs siaurų sričių žurnalai, skirti tik žvejybai, medžioklei arba, tarkime, religijai. Ar įmanoma atkreipti jų dėmesį į tai, ką gali pasiūlyti Lietuva, už tai nemokant?
Manau, kad labai svarbu patekti į tokius žurnalus.
Pavyzdžiui, Lietuvoje medžioklė, plaukimas baidarėmis ar važinėjimasis dviračiais gali būti labai įdomūs.
Svarbu tai gerai pateikti, o sudominti amerikiečius tikrai įmanoma.
Net nepasiteiravo nuomonių
– Ar jus stebina toks atsainus Lietuvos požiūris į amerikiečių turistus?
– Aš to negaliu suvokti. Kai praėjusių metų liepą Lietuvoje vyko konsulų iš viso pasaulio suvažiavimas, viena pareigūnė iš Turizmo departamento pakalbėjo, parodė vaizdo klipą ir pristatė Lietuvos turizmo statistiką.
Kodėl nebuvo galima paklausti, tarkime, konsulo iš Izraelio ar iš Meksikos, ko trūksta, kad žmonės atvažiuotų į Lietuvą?
Manau, kad Turizmo departamentas turi artimiau dirbti su Vilniaus savivaldybe, nes čia atvažiuoja beveik trys ketvirtadaliai visų turistų. Atsimenu tokį posakį: vištą, dedančią auksinius kiaušinius, reikia lesinti.
Tikslas – aplenkti kaimynus
Tačiau VTD vadovybė aiškina, kad tarp geidžiamiausių turistų būtinai turi būti ne amerikiečiai, o kinai, baltarusiai. Tai neva padėtų turizmo srityje aplenkti kitas Baltijos šalis.
„Turizmas iki šiol nebuvo prioritetinė mūsų valstybei sritis. Turime kovoti dėl kiekvieno turisto. Lietuvoje buvo investuojama mažiau nei, tarkim, Estijoje.
Šioje šalyje paprastai investuojama apie 17 mln. litų. Šiemet Lietuvoje bus investuota 10 mln. litų. Latvijoje – 15,5 mln. litų.
Ligi šiol mes dirbome ne taip, kaip reikia, todėl atsilikome nuo Latvijos ir Estijos. Dabar reikia dirbti, kad pasivytume ir pralenktume”, – tris Baltijos šalis lygino VTD direktorė Raimonda Balnienė.
Laukia net Vokietijos rusų
Kaip Lietuvai gardų kąsnį VTD vadovė nurodo apie 4 mln. išeivių iš Rusijos, šiuo metu gyvenančių Vokietijoje.
Lietuva, kurioje įmanoma susikalbėti rusiškai, pasak R.Balnienės, turėtų patraukti ir šiuos žmones. Be to, jiems, skirtingai nuo Rusijos rusų, nereikia vizų.
Iš Vokietijos į Lietuvą galėtų vykti ne tik Neringą pamėgę vyresni vokiečiai, bet ir jaunimas, paprastai savaitgalio kelionei skiriantys iki 350 eurų.
VTD ketina išsikovoti ir kinų dėmesį: ne tik rengti vizitus į šią šalį, bet ir pasiekti, kad šios šalies valdžia paskirtų šalyje turizmo operatorių, kuris dirbtų su Lietuva.
„Kinai geri tuo, kad daug išleidžia pirkiniams, o vakarais – kazino”, – utopija dvelkiančią idėją mėgino pagrįsti R.Balnienė.
Dar tiki Baltarusija
Akivaizdu, kad atvykstančių baltarusių skaičių gerokai apkarpys valiutos krizė kaimyninėje šalyje. Nepaisant to, ši šalis – prioritetinė. Baltarusius VTD ketina vilioti tuo, kas juos ir dabar jau traukia: Lietuvos gastronomijos paveldu ir apsipirkimo kelionėmis, taip pat kultūrinėmis pažintinėmis išvykomis.
Pasak R.Balnienės, pasiūlyti baltarusiams medicinos ir sveikatinimo turizmo nepavyktų – anapus sienos šios paslaugos kur kas pigesnės.
Tačiau rusus ir žydus galimybė pagerinti sveikatą Lietuvoje itin traukia. Tiesa, kol kas labiau Druskininkuose, o ne Palangoje.
„Palangoje stinga pramogų, jai nepavyksta tapti visų metų kurortu. Šio kurorto gyventojai įpratę užsidirbti tik vasarą. Kol tokio požiūrio jie nepakeis, niekas ir nepasikeis”, – mano R.Balnienė.
VTD direktorė įsitikinusi, kad prie didesnio pagreičio neįgyjančio turizmo tinkamai investicijomis neprisideda ir vietos verslininkai.
Skirstymo rezultatai
VTD nusprendė, kad svarbiausi Lietuvai turistai – baltarusiai, vokiečiai, lenkai, rusai, latviai ir britai.
Antroje pagal svarbą grupėje – estai, suomiai, švedai, danai, norvegai, prancūzai, italai, ispanai ir olandai.
Trečioje grupėje – visi likusieji.
Daugiausia išleidžia lenkai
2010-aisiais Lietuvą aplankė 1,5 mln. turistų (9 proc. daugiau nei 2009-aisiais), jie mūsų šalyje išleido 2,7 mlrd. litų.
Daugiausia Lietuvoje lankėsi lenkų – 16,2 proc. viso turistų srauto, rusų – 12,6 proc., tiek pat vokiečių, baltarusių – 8,5 proc., latvių – 7 proc.
Lenkai daugiausia ir išleido – 18 proc. visų užsienio turistų mūsų šalyje išleistų pinigų.
Latviai išleido 16 proc., baltarusiai – 14 proc., rusai – 13 proc., vokiečiai – 10 proc., skandinavai – 7 proc., Jungtinės Karalystės gyventojai – 4 proc.
Į kelionę užsienyje leidosi 1,4 mln. lietuvių (9,5 proc. daugiau), jie išleido 2,18 mlrd. litų.
Po Lietuvą pernai keliavo 2,45 mln. pačių lietuvių – tai 0,9 proc. daugiau nei užpernai.
Turizmo verslas Lietuvoje sukuria 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto. Šioje srityje dirba 4,3 proc. darbingo amžiaus šalies piliečių.