„Naujo banko vadovo Vito Vasiliausko
pirmi žingsniai vertinant bankų situaciją yra teigiami, žiūrėsime,
kuo tai pavirs. Reikia tik linkėti sėkmės, - sakė S. Jakeliūnas.
- Jis demonstruoja supratimą, kad tai, kas buvo anksčiau, nebuvo
gerai. Tuo jis skiriasi nuo R.Šarkino, kuris viską neigė,
tvirtino, kad jokio burbulo nebuvo“.
S. Jakeliūnas svarsto, jog vien tokio
ribojimo neužtektų – būsto rinkai sutvarkyti reikia pasirūpinti
ir kad šeimoms liktų pakankamai lėšų po paskolų mokėjimo, ir
kad nebebūtų pardavinėjami „popieriniai“ namai, kurie pardavus
nėra baigiami.
„Žiūrėsim, ką pasakys bankai. Kai
kurie jau dabar stengiasi palaikyti tokį paskolų lygį, bet jei
kiti bankai siūlys geresnes sąlygas, tai jie ir susitrauks visą
rinką pas save. O tai būtų pavojinga, nes paskolai gauti beveik
nereikėtų savų pinigų.
Svarbu ir kokio griežtumo bus
rekomendacijos: jei jos bus rekomendacinio pobūdžio, tai neveiks“,
- sakė S. Jakeliūnas.
Lietuvos bankas paskelbė jog,
siekdamas užtikrinti finansų sistemos tvarumą bei šalinti
priežastis, kurios galėtų kelti naujas grėsmes jos stabilumui,
imasi iniciatyvos įtvirtinti atsakingojo skolinimo praktiką. Banko
paruoštas Atsakingojo skolinimo gairių projektas artimiausiu metu
bus pateiktas Lietuvos bankų asociacijai. Jį taip pat ketinama
aptarti su Lietuvos bankų klientų asociacijai.
„Šį dokumentą kūrėme kaip rinkos
drausminimo instrumentą, kaip priešnuodį finansinei trumparegystei
bei naujiems „burbulams“ ir kaip priemonę, padėsiančią
apsaugoti mažiau ekonomikos žinių turinčius vartotojus nuo jiems
pernelyg sunkios finansinių įsipareigojimų naštos“, –
komentavo siūlomas gaires LB valdybos pirmininkas Vitas
Vasiliauskas. Jo teigimu, dokumento paskirtis – riboti sisteminę
riziką, apsaugoti rinką nuo neadekvačių nekilnojamojo turto kainų
pokyčių ir pernelyg spartaus paskolų portfelio augimo bei
perteklinės rizikos koncentracijos.
LB parengtos Atsakingojo skolinimo
gairės turėtų būti taikomos visoms Lietuvoje veikiančioms
kredito įstaigoms – šalies bankams, užsienio bankų filialams,
kredito unijoms.
Gairių projekte siūlomas maksimalus
85 proc. kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis. Tai
reiškia, kad suteikiamos paskolos dydis neturėtų viršyti 85 proc.
už ją įgyjamo turto vertės. Dar konservatyvesnis santykis
taikytinas tais atvejais, kai skiriasi paskolos ir paskolos gavėjo
pajamų valiuta. Griežtesnius ribojimus numatoma taikyti ir
paskoloms, kurių gavėjai perka ne pirmąjį gyvenamosios paskirties
nekilnojamąjį turtą, taip pat paskoloms, už kurias ketinama
pirkti ne Europos ekonominėje erdvėje esantį nekilnojamąjį
turtą.
LB siūlymu, komercinės paskirties
nekilnojamo turto projektams vystyti teikiama paskola neturėtų
viršyti 75 proc. projekto vertės, o kreditų, suteikiamų žemės
ūkio paskirties sklypams įsigyti, kai numatoma keisti žemės
paskirtį, dydis neturėtų perkopti 40 proc. įgyjamo turto vertės.
Gairėse taip pat apibrėžiami
paskolos gavėjo vertinimo kriterijai, pateikiami paskolos, jos
grąžinimo įmokos ir skolininko pajamų santykio dydžiai, kuriais
teikdamas paskolą turėtų vadovautis bankas. V. Vasiliausko
vertinimu, paskolos gavėjo mokumas, jo pajamų tvarumas bei
galimybės grąžinti paskolą uždirbamais pinigais, o ne parduodant
įkeistą turtą, yra itin svarbus atsakingo skolinimo principas.
„Paskola – tai sandoris, kuriame
dalyvauja mažiausiai dvi šalys, ir abiems privalomas apdairumas bei
atsakomybė", – sakė V. Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad
kredito įstaiga turėtų informaciją paskolos gavėjui pateikti
raštu, protingais terminais ir „draugiška“ vartotojui forma,
kad kiekvienas paskolos gavėjas turėtų galimybę palyginti
alternatyvius pasiūlymus bei pasirinkti jam tinkamiausią sprendimą
ir prisiimti atsakomybę už jį. Todėl LB parengtame dokumente taip
pat apibrėžiama, kokią informaciją kredito įstaiga privalės
pateikti paskolos gavėjui, kad padėtų jam atsakingai įvertinti
prisiimamus įsipareigojimus bei savo galimybes juos įvykdyti.