Žolė ir žemė saugo namą nuo visko – nuo kaitros ar šalčio

Iš eklektiškai išsidėsčiusių, tačiau išpuoselėtų sodo namelių šalia Raseinių vienas išsiskiria. Ne tuo, kad medinis, kad veja išpuoselėta aplink jį. Prie kitų namelių aplinka išpuoselėta dar kruopščiau.

Žvilgsnis pirmiausia krypsta į šlaitinį šio namelio stogą. Ant jo veša pieva.

Pati tikriausia pieva – gėlės, drugeliai ir vešli žolė.

Kaunietis, 43 metų verslininkas Vytautas Čimelius atremia kopėčias į stogo atbrailą ir pakviečia užlipti aukštyn. Ant šio stogo jautiesi taip pat kaip ant žole apaugusios kalvelės.

Šio pavasario sėją Genių kaime (Alytaus r.) ekologinio ūkio šeimininkas Dainius Makštutis baigė neįprastai – užlipęs ant tvirtai suręsto medinio namo stogo jis bėrė vienmečių svidrių sėklas.

Keista? O kas sakė, kad stogo danga būtinai turi būti kieta? Žemė, žolė namą apsaugo nuo šalčio žiemą ir kaitros vasarą, ir tokio namo šeimininko niekas neapkaltins neekologišku požiūriu.

Žolė ant V.Čimeliaus namelio stogo nepjauta, neišpuoselėta, kaip veja aplink namą, tačiau šeimininkas tvirtina, kad taip ir turi būti. Tokia šio stogo idėja, kurią jis parsivežė iš Norvegijos.

Tik štai ant stogo išdygo medelis. Ko gero, reikės jį išrauti, nes šaknys gali prakiurdyti hidroizoliacinę dangą.

„Man tik gaila buvo žiūrėti, kai praėjusią vasarą per karščius dalis žolės nurudavo. Tuomet viskas. Ji sužaliuos tik kitais metais. Nors stogą, kai reikia, palaistau, matyt, ten vanduo nepasiekė”, – pasakojo Vytautas.

Žolė ant stogo niekuo nesiskiria nuo vejos šalia namų. Iš tiesų ji ir atkeliavo tiesiai nuo žemės.

Pasikasti velėnos neįprastą namą statyti sumaniusiam kauniečiui leido vienas sodininkas, įsikūręs kaimynystėje.

„Kasėme velėną, tarsi kokias plyteles vežėme iki namo, o tada kranu užkėlėme į viršų ir paklojome. Man padėjo keli kolegos, su kuriais Norvegijoje tokius stogus jau esame įrenginėję. Iš tiesų darbas gana paprastas, tik reikia žinoti kai kuriuos niuansus”, – aiškino V.Čimelius. Uždengti stogą velėna užtruko dieną.

Sodininkui, leidusiam pasikasti velėnos, kaunietis atskleidė, kad ja dengs stogą, bet tas, matyt, ne iš karto suprato. O supratęs nustebo ir paprašė atlygio už tokią stogo dangą. Šimto litų užteko.

Daugiau nei dešimt metų Norvegijoje statybų versle dirbęs V.Čimelius žavėjosi šios šalies gyventojų požiūriu.

Statydami namą jie visuomet pagalvoja apie labai kokybišką stogą – geros dangos, tvirtą, su masyviomis vėjalentėmis. Apželdinti stogai toje šalyje taip pat paplitę, kaip Lietuvoje – stogai iš nendrių.

„Lietuvoje neretai kaimo sodybose gali išvysti nendrinių stogų. Tai sena tradicija. Norvegai nendrių neturėjo, tad stogus dengė apželdinta žole.

Įprastų namų su tokia danga Norvegijoje nedaug, bet medinių vasarnamių stogai ten dažnai apželdinami. Skandinavai nesuka galvos, kaip ta žolė ant stogo atrodys.

Ji auga natūraliai – nei kas ją šienauja, nei prižiūri. Natūralus vaizdas gražiausias”, – aiškino V.Čimelius.

Į savo karkasinio namelio stogą jis žiūri taip pat – kaip auga žolė, taip ir gerai. Tik mostelėjo saują gėlių sėklų, kad pieva ant namo dar pražystų ramunių, aguonų žiedais.

Apželdinti šlaitinį ar plokščią namo stogą yra ne vienas būdas. Galima žemę su sėklomis užkelti maišuose. Galima kloti specialų tinklelį ar imtis modernių priemonių – naudoti specialią kelių sluoksnių sistemą, kuri užtikrins, kad visoje stogo vejoje drėgmė pasiskirstys tolygiai.

Galima ir paprastai – prisiplėšti jau brandžios žolės velėnos ir sukloti ją ant stogo. Norvegijoje netgi naudojami specialūs velėnos pjaustymo aparatai.

Pastarasis būdas vienas paprastesnių – nekyla grėsmė, kad žemę nuplaus lietus ar ji išdžius ir nusmuks. Ją jau laiko žolės šaknys.

Tiesa, reikia įrengti kokybišką ir tvirtą hidroizoliacijos sluoksnį, kad drėgmė neprasiskverbtų į patalpą. Be to, apie tokį stogą riekėtų galvoti jau statant namą. Žemė sunki, todėl reikia tvirtesnių konstrukcijų, kad išlaikytų svorį.

V.Čimeliaus sodo namelis nedidelis – apie trisdešimt kvadratinių metrų ploto. Tačiau jis išsiskiria skandinavišku stiliumi – jame dominuoja medis, langai – nedideli, užtat stogo kepurė atrodo masyviai. Kaunietis pakviečia užeiti į vidų.

Čia viskas dar kvepia medžiu, o dauguma lentynų, taip pat staliukas pagaminti iš to, kas liko po namelio statybos darbų. Karštą gegužės popietę namelyje netikėtai vėsu. Tai – apželdinto stogo privalumas.

Genių kaimo ūkininkas D.Makštutis šį pavasarį dirvą sėjai ruošė ne tik laukuose, bet ir ant tvirtai suręsto namo stogo. Iš arimų atvežė dirvožemio ir supylė maždaug 15 centimetrų storio sluoksnį.

„Skubėjau sėti vienmetes svidres, kad vėjas žemės nenupūstų. Kai svidrės sudygs, jų šaknys pradės krūmyti, tuomet sėsiu dar daugiau žolių, kokios žaliuoja pievoje. Juokaujame, kad turėsime kur paganyti ožiukus”, – pasakojo 37 metų ūkininkas.

Prieš šešiolika metų jauna šeima pradėjo kurtis Genių kaime ir iš karto nutarė ūkininkauti ekologiškai.

Pirmiausia jie statėsi kluoną, tvartą, šalia kurio sumūrijo mažą pirkelę, o gausėjant šeimai ją išplėtė, ir vis svajojo apie gražų erdvų namą.

Tačiau Daivos ir Dainiaus Makštučių svajonei buvo lemta pradėti pildytis tik pernai, kai pavyko susitaupyti tokiai statybai būtiną nemažą sumą pinigų.

Makštučiai nedvejojo, kad ekologiniame ūkyje dera tik medinis namas.

Abu jau seniai buvo sugalvoję, kaip jis turi atrodyti.

Alytaus rajone įsikūrusi bendrovė „Šiaurinis namas” pagal šeimininkų pageidavimą iš obliuotų ir iš dviejų pusių apipjautų pušies rąstų surentė septyniolikos metrų ilgio ir vienuolikos metrų pločio namą su mansarda ir kolonomis.

„Statybininkai mums pasiūlė, ar nenorėtume ekologiško apželdinto stogo, nes tvirtas namas tikrai jį atlaikytų. Iš karto sutikome.

Keturi mūsų vaikai, labiausiai laukiantys įkurtuvių, mansardoje jau pasidalijo kambarius. Po tokiu stogu ten jiems ir karščiausią dieną nebus tvanku”, – džiaugiasi rūpestingas tėvas.

Statybininkai sutvirtino stogą, tinkamai izoliavo, o šeimininkas pats supylė gruntą ir pasėjo žolę.

Ji jau sudygo. Gausi šeima po pusmečio tikisi persikelti iš senos ankštos pirkelės į erdvų namą po žaliuojančiu stogu.

Vieną įdomiausių namų Druskininkų savivaldybėje, prie Grūto kaimo, ne kartą atsitiktinai rado grybautojai, o kai kurie perėjo per stogą jo net nepastebėję.

Pušyne virš lygia žalia veja ir samanomis apžėlusio pylimo išlindę pora kaminų primena žeminę.

Stiklinę devyniolikos metrų ilgio sieną pamatai tik atsidūręs prie Ilgio ežero kranto. Kita namo siena mūrinė, o dar dvi ir trečdalis stogo slepiasi po žeme.

Garažas, kuriame įrengta geoterminio šildymo sistema ir sandėliukas, svečių kambarys, sienose tilpusi spinta-virtuvė, drabužinės yra įrengtos požeminėje 240 kvadratinių metrų ploto namo dalyje.

„Namas po žeme labai patogus, pigesnis šildyti. Žiemą šilta, vasarą vėsu. Šešerius metus čia gyvendamas visiškai tuo įsitikinau. Nė karto nepasigailėjau, kad tokį variantą pasirinkau”, – tvirtino 51 metų druskininkietis 51 metų Arūnas Vaškevičius.

Kai jis sumanė pasistatyti namą, pažįstamam bendraamžiam architektui Valdui Giliui savo norą išdėstė labai trumpai: noriu namo, sutinku, kad jis būtų neįprastas.

O abiejų požiūris į būstą irgi sutapo: gyvenamoji erdvė yra ne tik patalpa, bet ir aplinka, dermė su gamta.

Architektas kelias dešimtis projekto variantų sukūrė per metus, kol šeimininkas išsirinko tinkamiausią, pastatė per septynis mėnesius ir įrengė per porą metų.

Šis namas primins ir didžiąsias praėjusio dešimtmečio statybas Druskininkuose.

Kasant pamatus vandens pramogų parkui teko išvežti daugiau kaip du šimtus savivarčių žemių, kurios buvo atgabentos čia ir iš jų supiltas dirbtinis pylimas virš dalies jau pastatyto namo. Iš senųjų gydyklų kamino plytų buvo sumūryta viena šoninė namo siena.

„Džiaugiuosi, kad namas tvirtas. Šienaudamas Arūnas traktoriumi drąsiai važiuoja stogu.

Namas labai šiltas ir nėra jokių problemų dėl ventiliacijos. Vadinasi, tinkamai padarėme požemines sienas iš senų pamatų blokų, kuriuos sutepėme hidroizoliacinėmis medžiagomis.

Įsitikinome, kad svajojantiems dalį savo būsto paslėpti po žeme ir apželdinti veja tikrai neverta baimintis, kad jame kaupsis drėgmė”, – teigė V.Gilius.

„Manau, kad apželdinti stogai Lietuvoje populiarės. Taip tik atrodo, kad jų vos vienas kitas. Nežinau, ar užtektų rankų pirštų visiems Lietuvoje apželdintiems stogams suskaičiuoti.

Neretai man žmonės pasakoja matę tokį pat stogą tai vienur, tai kitur. Ir pats kelis apžiūrėjau”, – pasakojo V.Čimelius.

Tačiau jis nepradeda skleisti propagandos, esą tokie stogai patys geriausi, ekologiškiausi ir šilčiausi, bandydamas įpiršti tai kiekvienam.

„Tai priklauso nuo požiūrio. Tokį stogą galima įsirengti užsikrėtus šia idėja. Svarbu, kad gyventojas norėtų tokio būsto. Jis nėra nei geresnis, nei blogesnis už kitus – tiesiog įdomesnis”, – aiškino kaunietis Vytautas.

Anot jo, užsienio šalyse įsirengti tokius stogus skatina ir statybų reglamentavimas. Pavyzdžiui, nemažoje dalyje Europos šalių statant namą žalioje teritorijoje būtina išsaugoti ar atkurti tokią pat ekosistemą. Išeitis – ekosistema perkeliama ant stogo.

Pats išbandęs žalio stogo privalumus V.Čimelius nusprendė su kolega įkurti bendrovę „Žali stogai”, kuri specializuotųsi vien tik apželdintų stogų įrengimo ant namų, terasose, virš garažų, pramoninių pastatų srityje.

„Apželdinti stogai nėra tokie paprasti, nes reikia apgalvoti ir išspręsti, kaip laikysis dirva ant stogo, kur kaupsis drėgmė, ką padaryti, kad žemė neišdžiūtų, kokius augalus parinkti.

Lietuvoje yra želdinimu užsiimančių bendrovių, kurios siūlo pasodinti augalų ir vejos ant stogų. Yra ir stogdengių, siūlančių stogą užpilti žeme. Tačiau šiuos dalykus reikia suderinti. O tai ne taip paprasta”, – aiškino V.Čimelius.

Gyvenamųjų namų stogai šiaurinėje Skandinavijos dalyje buvo apželdinami jau prieš kelis amžius. Tačiau modernios žaliųjų stogų sistemos buvo sukurtos 1960-aisiais Vokietijoje ir sparčiai išplito po kitas šalis.

Apželdinti stogai turi daug privalumų – jie yra ilgaamžiai ir gerai izoliuoja šilumą. Todėl sutaupoma energijos būstui šildyti.

Žali stogai daugiau nei perpus sumažina poreikį vėsinti patalpas. Čia veikia fizika – stogą atvėsina garuojanti drėgmė.

Sulaiko vandenį per stiprias liūtis – nemaža dalis vandens susikaupia ant stogo, o vėliau pamažu išgaruoja, todėl sumažėja rizika, kad aplinka bus užtvindyta.

Per lietų dirvožemis išfiltruoja lietaus vandenį – sulaiko teršalus. Toks stogas taip pat mažina anglies dvideginio kiekį ore.

Apželdintas stogas gerai izoliuoja garsą.

Toks stogas turi keletą trūkumų – kokybiškai jį įrengti kainuos šiek tiek brangiau nei įprastą stogą. Be to, pastato konstrukcijos turi būti kur kas tvirtesnės, kad išlaikytų didelį dirvožemio svorį.