Tokį pareiškimą A.Valionis paskelbė po iškvietimo pas prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Šalies vadovė skubiai iškvietė
ambasadorių pasiaiškinti dėl jo komentarų apie situaciją
Latvijoje po to, kai šios šalies prezidentas Valdis Zatleras
inicijavo parlamento paleidimo procedūrą.
„Pokalbis buvo trumpas. Apsvarstęs visus faktus, susidariusią
situaciją, taip pat žinodamas vaizdą iš kitos pusės, aš
pareiškiau prezidentei, jog įteikiu ministrui atsistatydinimo
pareiškimą ir prašau mane atšaukti iš ambasadoriaus Latvijoje
pareigų“, - po susitikimo žurnalistams sakė A.Valionis.
„Aš apgailestauju, kad įvyko šis apmaudus incidentas, aš
atsiprašau ir prezidentės akivaizdoje, atsiprašau Latvijos
prezidento, kurį mano žodžiai įžeidė. Tokiu būdu manau, kad
tolesnis mano darbas Latvijoje neturi būti tęsiamas. Prezidentė
sutiko ir turbūt pradės atšaukimo procedūrą“, - kalbėjo
diplomatas.
Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas
Vyriausybės teikimu bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
Pasak prezidentės atstovo Lino Balsio, šalies vadovė pritarė
tokiam ambasadoriaus apsisprendimui.
„Pagal Konstituciją turi prasidėti numatyta ambasadoriaus
atšaukimo procedūra, prezidentė artimiausiu metu kreipsis į
ministrą pirmininką, kad jis pateiktų teikimą dėl ambasadoriaus
A.Valionio atšaukimo. Prezidentė palaiko ambasadoriaus
apsisprendimą, nes taip pat mano, kad diplomatas, kuris dirba kitoje
šalyje turi gerbti tos šalies tvarką, įstatymus ir tą pačią
šalį. Tokie pareiškimai yra neetiški, nekorektiški ir tokių
neturėtų būti sakoma ambasadorių lūpomis“, - kalbėjo L.Balsys.
Paklaustas, galbūt prezidentė pati paprašė A.Valionį
atsistatydinti, jos atstovas sakė: „Aš manyčiau, kad jis su juo jau
atėjo“.
A.Valionis komentuodamas V.Zatlero šeštadienį
paskelbtą sprendimą siekti parlamento paleidimo sakė, kad Latvijos
prezidento „intencijos kvepia nelabai gražiai“. Latvijos užsienio
reikalų ministerija ir Prezidentūra paprašė A.Valionį
pasiaiškinti dėl šio pareiškimo, o Lietuvos URM pirmadienį
iškvietė diplomatą į Vilnių „konsultacijoms“.
Pasak V.Zatlero, paskutinis lašas, perpildęs jo kantrybės
taurę, buvo įstatymų leidėjų sprendimas neatšaukti parlamentinio
imuniteto opozicijos atstovui Ainarui Šleseriui, kuris yra laikomas
vienu iš trijų Latvijos oligarchų. Latvijos kovos su korupcija
biuras siekia ištirti, ar A.Šleseris, kuris yra centro dešinės
pakraipos susivienijimo „Už geresnę Latviją“ lyderis, nėra
įsivėlęs į neva nešvarius jam priklausančios bendrovės
sandėrius.
Nauji rinkimai Latvijoje vyks, jei tam referendumu pritars šalies
piliečiai. Referendumas dėl 10-ojo šaukimo Seimo paleidimo bus
surengtas liepos 23 dieną.
Politologas: "Iki A.Valionio Lietuvos ambasadoriai tokių klaidų nedarė"
Antano Valionio traukimasis iš Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigų buvo tikėtinas po jo pasisakymų apie padėtį šioje šalyje ir ypač jos Prezidentą Valdį Zatlerą, tačiau tai neturėtų daryti įtakos tolesniems abiejų šalių santykiams, teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas doc. dr. Tomas Janeliūnas.
"Iš tikrųjų atomazga buvo gana tikėtina, būtų buvę sunku įsivaizduoti, kaip pats ambasadorius galėtų vykdyti savo funkcijas šalyje, kur gana nepagarbiai atsiliepia apie Latvijos prezidentą. Akivaizdu, kad Latvijos oficialių institucijų atstovai, net jei būtų išvengę oficialių demaršų, notų ar panašių priemonių, būtų visapusiškai ignoravę ir izoliavę ambasadorių po tokių pareiškimų. (...) Manau, kad sprendimai buvo priimti labai greitai, ryžtingai, ir iš esmės labai tikėtina, kad tai liks tik vieno žmogaus problema ir neturėtų keisti tarpvalstybinių santykių ir abiejų valstybių požiūrio viena į kitą", - Eltai sakė T.Janeliūnas.
Politologo teigimu, šiuo atveju riba buvo peržengta ne tiek dėl paties pasisakymo stiliaus, bet konkrečiai užsimenant ir nevengiant subjektyvių V.Zatlero sprendimo inicijuoti Latvijos parlamento paleidimą vertinimų. "Matyt, vien pasisakymo stilius nebūtų sukėlęs tokios audros, jeigu nebūtų toks akivaizdus nederamas atsiliepimas apie kitos šalies vadovą", - svarstė T.Janeliūnas.
Politikos mokslų eksperto įsitikinimu, bendrai dar anksti vertinti tokį Latvijos prezidento sprendimą, tuo labiau į aštrias diskusijas neturėtų veltis kitos šalies ambasadorius.
"Tiesos ieškojimas, mano manymu, yra visiškai ankstyvas dalykas. Interpretacijų, dėl ko V.Zatleras ėmėsi to sprendimo, galėtų būti pačių įvairiausių ir toje pačioje Latvijoje, jos spaudoje galima matyti labai įvairių pasisakymų. Akivaizdu, kad Latvijos politikai, politologai įvairiai vertina, tačiau tai, kas leistina ekspertams, politikams, ypač nesutinkantiems su Latvijos prezidento pozicija, tai, be abejo, yra neleistina kitos šalies ambasadoriui, kuris yra susaistytas tam tikrų diplomatinių rašytų ir nerašytų taisyklių", - aiškino T. Janeliūnas.
Politologo teigimu, tokio masto klaidų mūsų ambasadoriai iki šiol iš esmės kaip ir nedarė.
"Galima priminti nebent Mečio Laurinkaus atšaukimą, kai prezidentė buvo nepatenkinta ambasadoriaus Gruzijoje pasisakymais, tačiau jie buvo labiau nukreipti būtent į Lietuvą, o ne į tą šalį, kurioje ambasadorius rezidavo. Tai yra pirmas toks precedentas, kai Užsienio reikalų ministerija buvo priversta atšaukti ambasadorių konsultacijų, atitinkamai Prezidentė labai ilgai nelaukdama irgi pareiškė savo poziciją dėl to, kad ambasadorius jau nebegali toliau sėkmingai atlikti savo funkcijų", - komentavo T.Janeliūnas.
Pasak politologo, ambasadorių atšaukimas nėra labai didelė retenybė, bet dažniau toks veiksmas yra susijęs su kitų šalių veiksmais. Ambasadoriai atšaukiami arba kviečiami konsultacijų, tarsi demonstruojant nepasitenkinimą kaip kaimyninėse šalyse klostosi įvykiai.
"Pastarasis precedentas truputėlį kitokios prigimties, yra susijęs su Bulgarijos ambasadoriais, kai priėmus Liustracijos įstatymą keletas ambasadorių buvo atšaukti konsultacijų dėl to, kad jie dar sovietiniais laikais priklausė Bulgarijos specialiosioms tarnyboms, ir dėl to jiems teko pereiti papildomą įvertinimą, ar jie gali toliau likti ambasadoriais kitose šalyse", - prisiminė T.Janeliūnas.
A.Valionio biografija:
Kėdainių rajone 1950 m. gimęs ir augęs A.Valionis jaunystėje grojo būgnais estradiniame ansamblyje. Kartais per draugų vakarėlius ir dabar dar sėda prie būgnų ir, stebėtojų nuomone, visai neblogai “sukala”. Studijavo KPI mechaniką, dirbo Kauno mėsos kombinato kompresorinio skyriaus meistru, vėliau Tauragės rajono mėsos kombinato cecho meistru, Tauragės kompartijos instruktoriumi, kol galiausiai tapo LKP CK instruktoriumi.
Po Nepriklausomybės atkūrimo labai anksti įsitraukė į kuriamą Lietuvos diplomatinį korpusą. Buvo ambasadorius Varšuvoje. 1993 m. apgynė daktaro disertaciją. Kai 2000 metais A.Paulausko vadovaujama socialliberalų partija su Liberalų sąjunga sudarė Vyriausybė A.Paulauskas diplomatą A.Valionį pakvietė užimti užsienio reikalų ministro postą.
Jame jis išbuvo daug ilgiau nei atlaikė šių dviejų partijų sudaryta R.Pakso Vyriausybė ir atsistatydino tik tada, kai krito A.Brazausko Vyriausybė 2006 m. birželį. A.Valionis grįžo į Seimą, jam teko atlaikyti vadinamąjį KGB rezervistų, kuriems priklausė sovietmečiu skandalą.
Po kurio laiko A.Valionis buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje. Juo buvo iki nelemto pastarojo savaitgalio, kai ambasadorius duodamas interviu rusiškam delfi. ir Lietuvos televizijai leido sau nevisai diplomatinę leksiką Latvijos prezidento atžvilgiu.