Verslas pažymi, kad pradžioje kalbėta apie mišrų – verslo ir valstybės – modelį, ir regi per didelius įmokų dydžius, kurie guls ant vartotojų pečių, taip pat pasigenda informacijos dėl realaus lėšų poreikio, antradienį rašo „Verslo žinios“.
Šiuo metu Lietuvoje finansų rinkos priežiūrą iš esmės biudžeto lėšomis vykdo Lietuvos bankas (LB), Vertybinių popierių komisija (VPK) ir Draudimo priežiūros komisija (DPK).
Lietuvos bankas vykdomai priežiūrai finansuoti skiria savo lėšų, ir dėl to valstybės biudžetui perveda mažiau pelno dalies, VPK išlaikoma iš valstybės biudžeto, 90% DPK lėšų surenkama iš draudimo įmonių, skaičiuoja Finansų ministerija. Tačiau sujungus priežiūrą nuo 2012 m. beveik visa finansinė našta gultų ant verslo, kurį ministerija neseniai supažindino su būsimais maksimaliais įmokų dydžiais.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, dėsto, kad bankai nesikrato būsimosios prievolės susimokėti už priežiūrą, tai turėtų paskatinti efektyvumą, kurio nori ir rinkos dalyviai, tačiau mano, kad ta veikla neturėtų būti finansuojama vien tik rinkos dalyvių sąskaita.
„Pradžioje buvo mintis, kad bus finansuojama centrinio banko ir rinkos dalyvių lėšomis, o dabar lyg krypstama, skaičiuojama, kad visa priežiūra būtų išlaikoma rinkos dalyvių“, – pokyčius pastebi S.Kropas.
Pasak jo, taip neturėtų būti, nes valstybė taip pat yra suinteresuota priežiūros stiprumu, rinkos efektyvumu, be to, iš finansų rinkos pati valstybė nemokamai gauna įvairių paslaugų, pavyzdžiui, gauna informacijos, vykdo pinigų plovimo prevenciją ir kt.