Visoje Lietuvoje apklausus 615 daugiabučių gyventojų, paaiškėjo, kad apie vandeniu užlietus butus bent kartą per pusmetį išgirsta 31 proc. apklaustųjų. 16 proc. atsakė patys patyrę buto užliejimą vandeniu dėl trūkusio kaimynų vamzdyno, beveik pusė – net 47 proc. žino, kad taip atsitiko jų kaimynams ar draugams.
„Vidutinė užliejimo sukelta žala butui – apie 1200 litų. Tačiau neretai pasitaiko ir stambesnių avarijų, kurių metu ne tik apliejamos sienos, grindys, lubos, bet ir sugadinama brangi technika, kitas vertingas turtas. Pavyzdžiui, pernai „Lietuvos draudimo“ atlyginta didžiausia žala už užlieto buto remontą ir ten buvusio turto atstatymą - 32 tūkstančiai litų. Todėl atkreipdami gyventojų dėmesį į šią problemą, siūlome jiems draudžiant turtą kartu apdrausti savo civilinę atsakomybę ir tuo būdu apsaugoti save nuo netikėtų nuostolių užliejus kaimynus“, - sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.
Rizikos vertintojai atkreipia ypatingą dėmesį į senos statybos butų būklę. Vamzdynai čia dažnai susidėvėję, kur ne kur paremontuoti, todėl avarijos tikimybė tokiuose butuose didesnė. „Kuo senesnis butas – tuo nesaugesni ten esantys vamzdynai. Senuose namuose net ir nedidelė avarija gali išplisti ir pavirsti didele“, - pastebi draudimo ekspertas.
Senų daugiabučių gyventojai dar neįpratę patikėti savo turto apsaugos draudimo bendrovei. „Šiame segmente – daugiausia nedraustų būstų, nes naujų, su paskola pirktų butų savininkai juos apdraudžia bankų reikalavimu“, - sako A. Gimbickas.
Lietuvoje būsto draudimas dar nėra populiari priemonė, siekiant apsisaugoti nuo nelaimių: apklausa atskleidė, kad net 45 proc. jų nesiima jokių priemonių turtui apsaugoti: 24 proc. nieko nedaro, nors ir mano, kad reikėtų, o dar 21 proc. yra įsitikinę, kad nelaimė juos aplenks ir jų būstui nieko nenutiks.