Vieni ekspertai mano, kad Vokietijos sprendimas bus blogas ženklas Lietuvai: gali būti, kad ekonomiškai galingiausia ES šalis priešinsis elektrinių statybai mažesnėse Europos valstybėse.
Tuo tarpu kiti įsitikinę, jog mūsų šaliai bus daugiau galimybių prisivilioti investuotojų.
Abejoja politikų sprendimais
Vakar Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad iki 2022 metų bus uždarytos visos atominės elektrinės.
Šiuo metu šalyje yra 17 reaktorių, aštuoni jų tiekia į tinklus elektrą.
Dar septyni reaktoriai po Fukušimos tragedijos buvo laikinai išjungti norint įsitikinti jų saugumu.
Lietuvos atominės energetikos ekspertai kol kas nėra linkę tikėti, kad Vokietija iš tiesų ryšis uždaryti visas elektrines.
„Tai tik politinis sprendimas. Nuspręsti yra viena, o padaryti – kita. Neatmetu galimybės, kad po 2020 metų atominių elektrinių Vokietijoje bus dar daugiau nei šiandien”, – branduolinę energetiką gynė Kauno technologijos universiteto Energetikos technologijų instituto vadovas Jonas Gylys.
Su juo sutinka buvęs Valstybinės atominės energetikos inspekcijos (VATESI) vadovas Saulius Kutas.
„Uždaryti elektrines nutarė politikai. Vokietija kaip tik planuoja statyti naujas elektrines ir reaktorius. Taigi šiandienos sprendimai dar nereiškia, kad padėtis nepasikeis rytoj”, – sakė S.Kutas.
Tuo tarpu akademikas Jurgis Vilemas pažymėjo, kad Vokietijoje tai jau ne nauja idėja.
Apie tai užsimindavo ir ankstesnės vyriausybės.
Atsisakyti bus skausminga
Pasak Lietuvos mokslininkų, per 10 metų visiškai pereiti prie kitų energijos šaltinių sudėtinga net tokiai stipriai valstybei kaip Vokietija.
20 proc. šioje šalyje pagaminamos elektros gaunama iš atominių elektrinių. Tad Vokietijos pramonininkai jau prabilo apie galimą grėsmę.
Automobilius gaminančio koncerno „Daimler” vadovas Dieteris Zetsche teigė, kad tokie planai pavojingi šalies pramonei.
„20 procentų energijos pakeisti kita rūšimi bus labai brangu.
Nebent vokiečiai pradėtų daugiau importuoti elektros”, – svarstė ir J.Gylys.
Kita vertus, anot mokslininkų, Lietuvos padėtis prieš dvejus metus buvo dar sudėtingesnė.
„Vokietijai sustabdyti 11 reaktorių yra lengviau negu Lietuvai – vieną. Mūsų šalis priklausė beveik tik nuo atominės energetikos”, – pažymėjo S.Kutas.
Įtaką vertina skirtingai
Kaip Vokietijos politikų siekis visiškai atsisakyti branduolinės energetikos paveiks Lietuvą?
Gal tokie ES valstybių sprendimai atšaldys ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko minimus mistinius investuotojus?
Buvęs VATESI vadovas S.Kutas mano, kad jeigu užsienio kompanijos norės investuoti mūsų regione, Vokietijos elgesys tam įtakos neturės.
„Tai lems garantijos, sąlygos, kurias iškels investuotojas. Nors, mano nuomone, geriausią laiką statyti atominę elektrinę Lietuva jau praleido”, – teigė S.Kutas.
Jeigu Vokietija sustabdys naujų reaktorių statybas, investuotojai ar technologijų gamintojai gali prisiminti Lietuvą. Taip mano KTU branduolinės energetikos mokslininkas J.Gylys.
Tuo tarpu akademikas J.Vilemas įsitikinęs, kad Vokietijos ryžtas atsisakyti atominės energetikos yra blogas ženklas Lietuvai.
„Tai nėra nauja idėja. Tokių ketinimų valstybė turėjo ir anksčiau. Kaip tai paveiks mus? Nemanau, kad savo elektrines uždarę vokiečiai norės, kad jų atsirastų tokiose valstybėse kaip Lietuva.
Ir tikrai manau, kad Vokietijos kompanijoms net nebus leidžiama dalyvauti mūsų projekte”, – kalbėjo J.Vilemas.
Sieks užsakymų
Rusų valdoma Vokietijos kompanija „Nukem” dalyvaus šios šalies atominių elektrinių uždarymo darbų konkursuose, jei tokie bus paskelbti. Taip „Lietuvos rytui” teigė kompanijos komunikacijos direktorė Beata Scheffler.
„Nukem Technologies” mūsų šalyje stato branduolinių atliekų saugojimo aikštelę.
Tačiau Vokietijoje „Nukem” darbų beveik nevykdo. Didžiausias jos laimėjimas Vokietijoje – pirmosios eksperimentinės atominės elektrinės Kalyje uždarymas.