Nemažai sodybų šeimininkų jau žino, kad dažną vasaros savaitgalį sulauks svečių.
Tačiau jie nerimauja dėl darbo dienų.
Pernai kaimo turizmo rinka traukėsi. Itin skaudžiai kirto tai, kad užsieniečių sumažėjo per 50 proc.
Tuo tarpu Kaimo turizmo asociacijos atstovai viliasi bent 5–10 proc. augimo šiemet, palyginti su praėjusiais metais.
Neturi kuo džiaugtis
„Šiemet sekasi prasčiau nei pernai. Kodėl? Juk krizė. Ji nesibaigė, o tik didėja.
Anksčiau drąsiai pirkdavome verslo liudijimus nuo žiemos iki žiemos, dabar kai kuriais mėnesiais – vos kelioms dienoms”, – neslėpė Klaipėdos rajone įsikūrusioje sodyboje šeimininkaujanti Birutė Majorienė.
Pasak jos, sėkmė nusigręžė, mat poilsio kaime atsisakė ne vienus metus nuolatiniai klientai buvę svečiai iš Vokietijos, Danijos ir Norvegijos.
„Anksčiau užsieniečių net teiraudavomės, iš kur jie apie mus sužino. O dabar jau nebėra ko klausti”, – guodėsi moteris.
Dabar dažniau į B.Majorienės sodybą dienai kitai atvyksta svečių iš Plungės, Šiaulių arba Marijampolės.
„Dar neverkiame, bet ir nėra kuo džiaugtis”, – tikino Klaipėdos rajono verslininkė.
Vietoj vokiečių – ispanai
Ignalinos rajone įsikūrusiai Miškiniškių kaimo turizmo sodybai vadovaujanti Jolanta Marija Banionė džiaugiasi skaičiuodama rusiškas pavardes rezervacijų žurnale, tačiau kol kas jų labai nedaug.
„Turistai iš Rusijos mums labai patinka, juk jie apsistoja ne dienai ar dviem, o savaitei arba dešimčiai dienų.
Jei prašytų, ir iškvietimą parašytume, tačiau kol kas jie tai susitvarko per kelionių agentūras”, – pasakojo sodybos šeimininkė.
Užsieniečiai jai – ne naujiena. Tiesa, prieš kelerius metus daugiausia Miškiniškėse buvo girdėti kalbant vokiškai.
Pernai vokiečių sumažėjo, bet jų vietą užėmė ispanai, prancūzai, atvykėliai iš Belgijos. Pasitaikė ir turistų iš Australijos, net Naujosios Zelandijos.
J.M.Banionė viliasi, kad svečių iš šių šalių sulauks ir šįmet, tačiau europiečiai linkę iš anksto vietų nerezervuoti, o paskambinti jau keliaudami po Lietuvą arba net įsukti į kiemą iš anksto nesitarę.
Kiek daugiau, tačiau toli gražu ne apsčiai poilsį Miškiniškėse užsisakė ir lietuvių.
Šeimininkės nuomone, daugeliui tai – per brangu.
Įmonės ruošiasi švęsti
Tuo tarpu Asta Saržickienė, vadovaujanti poilsio centrui „Alaušo slėnis” Ignalinos rajone, įsitikinusi, kad lietuviai jau kelia galvą aukštyn ir nebebijo leisti pinigų poilsiui.
„Gegužės pabaigoje jau žinojau, kad visi vasaros savaitgaliai užimti. Pernai taip tikrai nebuvo”, – džiaugėsi moteris.
Savaitgaliais šią sodybą užsisakė bendrovės savo renginiams. Šiuo metu „Alaušo slėnis” vasarą tegali pasiūlyti poilsį darbo dienomis.
Į kaimą – ieškoti ramybės ir poilsio
* „Maskva labai apgyvendinta, todėl natūralu, kad maskviečius traukia kaimo turizmas Lietuvoje. Kasdien sulaukiame užklausų. Labiausiai mūsiškius domina Ignalinos, Molėtų rajonai.Taip pat daug kas nuo sovietinių laikų prisimena Trakų pilį, tad nori ilsėtis ir šiame rajone”, – tikino Rusijos kelionių agentūros „Travelita”, parduodančios kelialapius į mūsų šalį, vadovė Nina Dolgovskaja.
* Tiesa, kol kas rusų susidomėjimo kaimo turizmo sodybomis ir Druskininkų sveikatinimo paslaugomis lyginti negalima: kurortas nugali. Bet N.Dolgovskaja įsitikinusi, kad netrukus lietuviško kaimo trauka sustiprės.
* „Rusams kaimo turizmas Lietuvoje patrauklus, mat sodybų šeimininkai kalba rusiškai, be to, čia galima įsigyti kaimiškos varškės, pieno, kiaušinių. Visi nurodo, kad nori ramybės, tačiau priduria, kad gerai būtų koks nors restoranėlis ar kavinė netoliese”, – šyptelėjo „Travelitos” vadovė.
* Pasak N.Dolgovskajos, šiuo metu tvarko kelionės dokumentus rusams, vykstantiemsilsėtis į sodybas Utenos ir Ignalinos rajonuose. Tačiau surasti sodybą, kuri būtų laisva visam atostogų laikui, ne taip paprasta.
Pernai kaimo turizmo rinka traukėsi
* Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 227,5 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 13,2 tūkst., arba 5,8 procento, užsieniečių.
* 2010 metais, palyginti su 2009 m., kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 1,6 procento mažiau Lietuvos gyventojų ir 52 procentais mažiau užsieniečių.
* Dauguma užsieniečių pernai buvo atvykę iš Lenkijos (29,3 proc.), Vokietijos (17,3 proc.), Rusijos (11,6 proc.), Latvijos (10,6 proc.).
* Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (45,7 tūkst., arba 20,1 proc.), Kauno (41,8 tūkst., arba 18,4 proc.) ir Utenos (38,6 tūkst.,arba 16,9 proc.) apskritys.
* Labiausiai poilsiautojų skaičius sumažėjo Tauragės (51,8 proc.) ir Klaipėdos (34,6 proc.) apskrityse. Panevėžio apskrityje poilsiautojų padaugėjo 73,8 proc., mat čia įsikūrė daugiau sodybų.
* Vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam asmeniui apskrityse svyravo nuo 37 iki 66 litų. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 46 litus, o užsie-nietis – 59 litus.
* 2010 metais dauguma poilsiautojų atvykdavo tiktai savaitgaliais. Populiariausias mėnuo poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo rugpjūtis.
* 2010 metais apgyvendinimo paslaugas teikė 590 kaimo turizmo sodybų.