Įmonės ryžtasi dujas keisti vietiniu kuru, daugiausia biomase, nes jos kainos labiau prognozuojamos, rašo „Verslo žinios“.
Per metus biokuras Lietuvoje pabrango apie 100 litų už toną naftos ekvivalento (tne), iki 750 litų už tne.
Tačiau dujos balandį kainavo 1482 litų už tne, prognozuojama, iki metų galo pabrangs dar 400 litų už tne.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas prognozuoja, kad biokuro brangimas „neturėtų būti drastiškas“, esą biokuro rinkoje yra tiek daug tiekėjų ir gamintojų, kartu esama daug neišnaudotų išteklių, tokių kaip miško kirtimo atliekos ar greitos rotacijos augalai, kuriuos tik pradedama rimčiau veisti.
„Kainos didėjimas yra nulemtas tokių veiksnių kaip dyzelino brangimas, nes šis kuras naudojamas medienos smulkinimo įrenginiuose, darbuotojų atlyginimų augimas“, - tikina R.Lapinskas.
Biomasės energija krakmolo bendrovėje „Amilina“ per porą metų beveik visiškai pakeis dujas. Panašiu keliu žengia ir AB „Grigiškės“, brangstančios dujos paskatino įmonę siekti ES paramos ir imtis biokuro katilo statybos.
Jonas Sirvydis, iki 1 mlrd. kub. metrų dujų per metus naudojančios AB „Achema“ generalinis direktorius, sako, kad dėl brangstančių dujų įmonei gali tekti, kaip ir praėjusiais metais, stabdyti vieną iš dviejų amoniako cechų ir, neatmestina, perpus mažinti trąšų gamybos mastą.
Plastiko žaliavos gamintoja UAB „Orion Global PET“ sako, kad gamtinių dujų dalis sudaro apie dešimtadalį produkcijos savikainos, įmonė per metus įsigyja apie 15 mln. kub. metrų dujų. Dujų ir žaliavų brangymetis bei sumenkusi statybinių medžiagų paklausa smogia ir plytų gamintojams - dujos reikalingos garui, kuriuo kietinamos plytos, gaminti. Išaugusios dujų kainos į kampą varo ir šiltnamius. Išlaidos energetikai jau sudaro 60–70% mūsų produkcijos savikainos.