Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, jog
trečiadienį paskelbtos informacijos, kad pasiūlymus dėl naujos AE
pateikė Jungtinių Valstijų ir Japonijos kompanijos negalima vadinti
net “pradžios pabaiga”.
Vilniuje įsikūrusio Energetinio saugumo centro ekspertas Arūnas
Molis jam antrino teigdamas, jog, faktas, kad pradėti aptarinėti du
pasiūlymai dar nereiškia “nepakeičiamo sprendimo” dėl naujos
jėgainės statybos. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad šie
pasiūlymai parodė, jog daugelio jau laidotas Lietuvos plėtojamas AE
projektas nėra toks beviltiškas.
“Kol kas sąlygos visiškai neaiškios, pirmiausia reikėtų
sulaukti jų ir tada vertinti, kiek jos yra priimtinos Lietuvai. Mes
matome, kad situacija greitai keičiasi, tai tie įsipareigojimai dar
turi ir užfiksuoti. (…) Manau, kol susitarimai nepasirašyti, tol
galima tik labai atsargiai kalbėti apie tai”, - sakė
R.Vilpišauskas.
Jis sutiko, kad siekiant pritraukti investuotoją AE projektui yra
prielaidų pasikartoti „Williams“ istorijai ir teigė, kad šioje
situacijoje ypatingai svarbus yra proceso skaidrumas, kurį
tikriausiai bus sunku užtikrinti derybų pradžioje dėl galimų
šalių įsipareigojimų neskleisti informacijos.
“Reikia prisiminti ankstesnius šios Vyriausybės patikinimus,
jog procesas juda. Į tai yra investuota nemažai laiko ir natūralu,
jog yra noras, kad susitarimas visgi būtų pasiektas. Tas noras
tikriausiai prisidės. Kaip žinome iš derybų teorijos aiškinimų,
kuo didesnis noras pasiekti susitarimą, tuo šalies derybinė galia
yra mažesnė“, - teigė R.Vilpišauskas
„Apskritai geriau būtų, kad tada, kai tai nepablogina derybinės
Lietuvos padėties, sąlygos taptų viešomis. Ir kad tai nebūtų jau
pasiekto galutinio susitarimo sąlygos. Vyriausybė pati turėtų
būti suinteresuota, nes nuo to priklauso ir visuomenės
pasitikėjimas projektu”, - kalbėjo TSPMI direktorius.
Jis sakė, kad bus nemažai suinteresuotų šio proceso nesėkme
ir pabrėžė, kad ne mažesniu iššūkiu už pačias derybas bus
veiksmų derinimas su projekto partneriais – Lenkija, Latvija ir
Estija.
“Tokio skaičiaus partnerių dalyvavimas tokiame stambiame
projekte pats savaime yra didžiulis iššūkis. Vien vadybiniu
požiūriu tai yra labai rimtas iššūkis”, - kalbėjo ekspertas.
Paklaustas, kas nulėmė, kad pernai bandymas prisikviesti
investuotoją baigėsi nesėkme, o dabar sulaukta dviejų pasiūlymų,
R.Vilpišauskas svarstė, kad galbūt pagerėjo Lietuvos derybininkų
pasiūlymai ir pasikeitė padėtis atominės energetikos srityje.
Dėl katastrofos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje
pasaulyje galėjo sumažėti atominių elektrinių įrangos paklausa.
Tačiau šis įvykis, anot eksperto, gali ir neigimai paveikti AE
statybos kainą.
“Dėl išaugusio dėmesio saugumo klausimams, gali griežtėti
reikalavimai ir tai gali branginti tokius projektus”, - teigė
R.Vilpišauskas.
Energetinio saugumo centro ekspertas A.Molis BNS sakė, jog
pateikti pasiūlymai rodo, kad nepaisant Lietuvos energetinės rinkos
menkumo ir ne tokio greito investicijų atsiperkamumo, vis dėlto
domimasi galimybėmis investuoti į branduolinę energetiką
Lietuvoje.
“Tai rodo, kad tas projektas, kurį daugelis buvo pasiruošę
palaidoti, nėra visiškai beviltiškas”, - sakė energetikos
ekspertas.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad galutinis galimų investuotojų
pasiūlymas yra neaiškus ir negalima sutikti su visomis jų
sąlygomis.
“Negalima laikytis aklo tikslo, kad mums būtinai čia reikia
branduolinės jėgainės. Mums reikia branduolinės jėgainės, jei
ją kas nors pastatys mums priimtinomis sąlygomis. Jeigu mums tos
sąlygos yra nepriimtinos, reikia ieškoti kitų energetinės
nepriklausomybės užtikrinimo būdų“, - kalbėjo A.Molis.
Pasak jo, jautraus derybų proceso viešumas ir platesnio jų
aptarimo klausimas taptų svarbus, jei iškiltų būtinybė rinktis
tarp energetinės nepriklausomybės ir žymaus elektros kainų augimo.
“Be abejo, pats procesas turėtų būti pakankamai skaidrus ta
prasme, kad suderėtos sąlygos neturėtų tapti netikėtumu – kad
mes įsipareigojame daugiau, negu gauname. Neturėtų būti pasakymo,
kad mums nebuvo kito pasirinkimo”, - teigė A.Molis.
“Galbūt net reikėtų platesnio politinių partijų sutarimo,
jei iškyla dilema, kas mums yra svarbiau – žemos elektros kainos
ar nepriklausomybė. Bet jei tos derybos vyksta pakankamai sėkmingai,
be kategoriškų sąlygų ar ultimatumų, viešumas nėra toks
aktualus dalykas”, - kalbėjo jis.
Energetinio saugumo centro eksperto nuomone, jei Lietuvai pavyktų
sėkmingai vystyti AE projektą, tai automatiškai dar nereikštų,
kad jos pasienyje vystomi Karaliaučiaus srities ar Baltarusijos AE
projektai taptų neįmanomi.
“Net jei būtų pastatyta jėgainė Baltarusijoje, ji sėkmingai
galėtų funkcionuoti Baltarusijoje ar pardavinėti elektrą Rusijai.
Nepaisant to, kad aš laikausi nuomonės, jog šiame regione yra
reikalinga viena jėgainė, neatmetu galimybės, kad viena gali būti
pastatyta ES, o kita už ES teritorijos”, - sakė A.Molis.
A.Vilpišausko nuomone, finansinės krizės krečiamos
Baltarusijos AE projekto atžvilgiu kyla rimtų klausimų, ar turima
išteklių tokiai statybai, tuo tarpu Karaliaučiaus projektas, jo
teigimu, gali tapti realiai įgyvendinamu.
A.Molis pritarė, kad branduolinių reaktorių statytojai po
Fukušimos katastrofos prarado dalį rinkos ir sustiprėjęs
skepticizmas atominės energetikos atžvilgiu paskatino juos domėtis
ne tokiomis pelningomis rinkomis.
“Bet ne visi pokyčiai naudingi. Aš beveik įsitikinęs, kad
šiandien pastatyti branduolinę elektrinę kainuos gerokai daugiau
negu tuo atveju, jei nebūtų įvykusi Fukušimos avarija. Į saugos
reikalavimus, parengiamuosius darbus bus žiūrima gerokai griežčiau
negu iki tol”, - sakė jis.
Antradienį Energetikos ministerija patvirtino, kad pasiūlymus
dėl Visagino AE pateikė Japonijos ir JAV koncernas „Hitachi GE
Nuclear Energy“ ir JAV bendrovė „Westinghouse Electric Company“ kartu
su japonų įmone „Toshiba“.