„Kaupti šiuos pinigus rinksis nedaugelis ir tam yra kelios prielaidos.
Pirma, jau atsirado gyventojų poreikis dvejus metus vis atidėliotiems
pirkiniams įsigyti. Be to, taupyti gyventojai nepradeda ir todėl, kad
indėlių palūkanos yra mažesnės už infliaciją. Taigi šie pinigai veikiausiai
bus skirti anksčiau susikaupusioms skoloms padengti ir vartojimo reikmėms“,
– sako SEB banko šeimos finansų ekspertė.
Naujoje SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“
analizuojama statistika rodo, kad po dvejus metus trukusio nuoseklaus
gyventojų bankuose laikomo finansinio turto augimo šių metų pradžioje šis
augimas stabtelėjo. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos
Varanauskienės, tai sietina ne tik su nepalankiai besiklosčiusia situacija
pasaulio finansų rinkose, bet ir su tuo, kad gyventojai jau drąsiau skiria
pinigus vartojimui.
SEB banko duomenimis, per pirmus tris šių metų mėnesius namų ūkiai išleido
ar kitaip panaudojo 216 mln. litų daugiau negu sukaupė naujų santaupų. Per
šį laikotarpį bankų sąskaitose gyventojų sukauptos lėšos sumažėjo 343 mln.
litų.
„Paprastai pirmą metų ketvirtį į gyventojų sąskaitas patenka mažiau
įplaukų, palyginti su metų pabaiga, tačiau finansinio turto pokyčiai taip
pat leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu vyksta gyventojų finansinės
elgsenos lūžis, kai drąsiau pinigus leidžiama vartojimo reikmėms, o juodai
dienai sukauptos lėšos laikomos jau pakankamomis“, –sako SEB banko šeimos
finansų ekspertė.
Vis tik, ekspertės teigimu, darbo rinkos pokyčiai pirmą ketvirtį buvo gana
prieštaringi. „Nors nedarbo lygis mažėjo, pirmą ketvirtį buvo pastebėtas ir
sumažėjęs vidutinis darbo užmokestis, nedaug didėjęs iš eilės tris
ketvirčius. Tuo tarpu vartojimo krepšelis brangsta jau daugiau kaip metus.
Palyginti su 2008 metų pinigų verte, vidutinio darbo užmokesčio perkamoji
galia sumažėjo 15 procentų“, – skaičiuoja J. Varanauskienė. Remiantis
Statistikos departamento pateikiama darbo užmokesčio statistika, vidutinis
darbo užmokestis 2011 metų pirmą ketvirtį šalyje buvo 1 613 litų.