Prieškriziniais laikais, 2007-aisiais, jis teisingai pranašavo nekilnojamojo turto kainų burbulo griūtį. Šiuo metu, sako jis, rizikos, kad būstas pigs, vis dar yra, bet nepalyginamai mažiau, nei prieš kelis metus.
- Prieš krizę jūs teisingai prognozavote, kad tuometinis greitas augimas geruoju nesibaigs. Ką galvojate apie dabartinį atsigavimą?
- Esu daug labiau patenkintas Lietuvos padėtimi, nei 2007-aisiais. Nes kai augimą lemia augantis eksportas ir augantis produktyvumas, tai augimas yra tvarus. O tada augimas – paskolų dėka – buvo didesnis, bet buvo akivaizdu, kad griūtis neišvengiama.
Akivaizdu, kad atsigavimą skatina eksportas, jis jį augins ir toliau. Kad ir nuo žemo starto, bet dabar Lietuva yra viena greičiausiai augančių Europos Sąjungos šalių. Tai tikrai nuostabu.
Geriau 4 proc. augimas dėl eksporto, nei 7-10 proc. augimas iš paskolų. Pasaulyje artimiausiu metu gamyba kiek sulėtės, tai pasijus Lietuvos eksporto skaičiuose – bet tai nebus griūtis ar recesija.
Premjeras Andrius Kubilius jau pasakė, kad krizė baigėsi. Aš manau, kad jis kiek perdėjo. Juk jei esi bedarbis, tai tau visiškai nepanašu, kad krizė pasibaigė.
Bet, pavyzdžiui, taksistas, kuris mane šiandien vežė, neabejodamas tvirtino, kad krizė pasibaigė. Jis tikrai laikosi gana gerai. O tai, kad taksistas gerai uždirba, yra neblogas požymis, jog užsienio prekybos atsigavimas jau išplinta į vidaus rinką. Taksistas ne eksportuotas, bet jis veža žmones, kurie uždirba iš eksporto. Taigi, eksporto pinigai paplinta po Lietuvą. Manau, taip vyks ir toliau.
Esu gana optimistiškas. Dabar dar yra likę didžiulių iššūkių, ir trumpalaikių, ir ilgalaikių, bet atsigavimas vyksta. Makroekonomikos skaičiai, kuriuos matome, yra geri. Manau, kad, mažėjant bedarbystei, atsigaus ir paklausa šalies viduje.
- Kiek tikėtina, kad Lietuva 2014-aisiais įsives eurą?
- Aš skeptiškas, kad Lietuva galės įsivesti eurą 2014 ar 2015 ar 2016 metais. Bet ne dėl to, kad Lietuva nesugebės atitikti formalių kriterijų eurui įsivesti. Juos, tikiu, Lietuva patenkins laiku. Infliacija per metus kitus nukris iki 1-2 proc., nes dabar ji išaugusi tik dėl pasaulinių faktorių.
Reikia turėti omenyje, kokia krizė dabar yra euro zonoje. Kad į ją patekti, reikia, kad pritartų visos euro zonos šalys. Bet keletas šalių labai bijo priimti naujokų, kurios ateityje gali prisidaryti bėdų ir kurioms ateityje reikės finansinės paramos.
Skeptiškai yra nusiteikusi Vokietija, Olandija, Suomija. Tai – „pirmūnai“, kurių finansai yra tvarkingi. Jie nenori įsileisti tų, kurių finansai nėra tvarkingi. O Lietuva yra šalis, kurios finansai dar visai nesenai buvo rimtoje bėdoje.
Akivaizdu, kad – nesvarbu, teisingai ar ne – šios šalys nelabai norės Lietuvos matyti euro zonoje.
- Bet juk Estijai net ir Graikijos krizės metu eurą įsivesti pavyko.
- Sprendimas priimti Estiją buvo priimtas labai maža persvara. Entuziazmo tikrai nebuvo. Europos centrinis bankas buvo griežtai prieš.
Estijai padėjo tai, kad jos finansai visada buvo tvarkingi – net tvarkingesni, nei taupiomis laikomų šiaurės šalių. O jei tu geresnis katalikas, nei popiežius, tai vieta danguje tau atsiras.
Bet infliacija Estijoje, kaip ir prognozavo Europos centrinis bankas, išsyk leidus įvesti eurą pašoko virš leistinos ribos. Tai šiam bankui tikrai nepatinka, ir Vokietijos centriniam bankui nepatinka, ir Vokietijos vyriausybei nepatinka.
Man baisu, kad neįvedus euro Lietuvos valdžia gali liautis taupyti. Aš visada įtariai vertinau, kad priežastimi valdžiai taupyti nurodomas siekis įsivesti eurą. Kol kas ši priežastis įtikina, bet kas bus, jei bus pasakyta – nesijungiame prie euro, nes eurozona mūsų nenori? Taupyti reikia ne dėl euro, o todėl, kad priešingu atveju šalis bankrutuotų.
Jei sugrįšime prie ankstesnių įpročių, jei sakysime valdžiai, „neaugame pakankamai greitai – dosniau atverkite piniginę, atpalaiduokite fiskalinę politiką“, senosios bėdos greitai sugrįš. Valstybei bus sunku pasiskolinti. Užsienio prekybos deficitas didės. Augimas ilgai tęstis negalės.
- Kiek dar gali kristi būsto kainos Lietuvoje?
- Nesakau, kad nekilnojamojo turto rinkoje yra nuostabūs laikai ar kad tokie neužilgo bus. Stabilizacija jaučiasi, bet akivaizdu, kad rinkoje rizikos dar yra. Palūkanos auga visame pasaulyje. Tai pristabdys ir Lietuvos būsto rinką.
Bet jei investuočiau Lietuvoje į nekilnojamąjį turtą šiandieną, jausčiausi daug laimingesnis, nei 2007-aisiais. Nes akivaizdu, kad nuosmukio rizika šiandieną yra daug, daug mažesnė, nei tada.
Tai, kad būsto kainos nebeauga – gerai. Laikai ekonomikoje vis dar sunkūs. Nekilnojamojo turto rinka ateityje gerės tik todėl, kad ekonomika gerės.
Bet, tikiuosi, bumo nebebus. Būčiau labai patenkintas, jei nekilnojamojo turto rinka stabilizuotųsi ir augtų 2-3 proc. per metus, kartu su infliacija. Jei būsto kainos aplenkia infliaciją, tai nekilnojamasis turtas užima visą ekonomiką. Tai ir vyko 2007-aisiais, ir tai sukėlė visas tas problemas. Niekas nenori, kad nekilnojamojo turto rinka kiltų 50 proc., po to tiek pat nukristų.
Kai girdžiu kai kuriuos politikus, kurie bankams liepia skolinti daug agresyviau, klausiu: ar norite dar vieno nekilnojamojo turto burbulo? Šiuo metu visas bankininkystės sektorius yra sveikas, ir nekilnojamojo turto rinka yra sveika ir subalansuota.
Ar bankai padarė klaidų? Taip. Bet ar ekonomika pagerės nuo to, kad bankai taps atpirkimo ožiais? Nemanau. O Lietuvos politikai apie bankų veiklos taisyklių pokyčius kalba per daug. Jei nori gerai veikiančios bankų sistemos, tai taisyklės neturi keistis per dažnai.
- Gyventojų surašymas rodo, kad Lietuvoje gyventojų sumažėjo beveik milijonu. Ką tai žada ekonomikai?
- Kai pamačiau, kiek žmonių išvyko, buvau šokiruotas. Aš tikrai užjaučiu žmones, kurie stengiasi pagerinti savo padėtį išvykdami dirbti į užsienį. Bet nemanau, kad dėl emigracijos reikėtų per daug jaudintis.
Ekonomikai tik į naudą, jei kažkas išvyksta, gauna darbą, galbūt įgyja kažkokių įgūdžių ir sugrįžta Lietuvon dirbti čia.
Žinoma, jei dauguma tik išvažiuoja, negrįžta ir nesiunčia jokių pinigų, tai nėra pozityvu. Tai rodo, kad kažkas šalyje yra labai blogai.
Vienintelis būdas tai pakeisti yra pasiekti, kad ekonominė padėtis gerėtų. Reikia, kad žmonėms būtų patrauklu čia likti, čia dirbti, čia investuoti, mokslintis.
- Lietuvoje rimtai diskutuojama įvesti nekilnojamojo turto progresinius mokesčius, juos siūlo jau ir valdančioji partija. Kokia jūsų nuomonė?
- Iš esmės atsigavimas vyks viskas bus gerai, jei nepadarysime žalingų kvailysčių. Pavyzdžiui, jei neįvesite progresinių mokesčių.
Tai – mokestis išsilavinimui. Sprendimas mokytis, kad vėliau galėtum daugiau uždirbti, būtų nubaustas didesniais mokesčiais. Nemanau, kad tai būtų naudinga ilgalaikiam Lietuvos augimui.
Išvis jokie mokesčių didinimai nėra gerai, bet nekilnojamojo turto mokestis būtų daug mažiau žalingas, nei progresiniai mokesčiai. Bet tik duok politikui galimybę, ir jis išsyk pras priežastį priimti sprendimą, kuris ekonomikos augimą pabaigs.
- Bet progresinių mokesčių idėja Lietuvoje yra populiari.
- Paklauskite savęs: ar šalis ir jos neturtingasis žmonių sluoksnis gyvens geriau, jei bausime išsimokslinančius, siekiančius gyventi geriau? Manau, kad taip galima tik tapti dar neturtingesne šalimi. Tai akivaizdu.
Galbūt progresiniai mokestis Lietuvoje ir populiarus, bet tai, kas populiaru, ir tai, kas naudinga ekonomikai, retai sutampa. Ekonomistai yra žmonės, kurie ateina ir pagadina vakarėlį sakydami visus tuos racionalius pastebėjimus. Pavyzdžiui, kad kad negalite išleisti daugiau, nei turite.