Būsto kainos šalies kurortuose: pigiausi Zarasai

Lietuvoje kurortais vadinami Palanga, Birštonas, Druskininkai, Neringa. Ir kainos juose labai skiriasi.

Kurortinių teritorijų statusą dar turi Zarasai, Trakai, Anykščiai, Ignalina su Palūšės ir Strigailiškio kaimais.

Nors, išskyrus Trakus, kurortinės teritorijos driekiasi ežeringoje Aukštaitijoje, būsto kainos ir šiuose miestuose gerokai skiriasi.

Kurortai – patraukli vieta investuoti į vadinamuosius antruosius namus, kuriuose jų šeimininkai ketina apsistoti tik laisvalaikiu. Dažniausiai šie būstai nedideli ir nebrangūs, bet svarbiausia – jų išlaikymas kainuoja nedaug.

Kita vertus, antri namai kurorte yra investicija, kai labai svarbu pasverti, ar nekris šio turto vertė ir ar bus lengva jį parduoti.

Pigiausia Lietuvoje kurortine teritorija galima laikyti Zarasus.

Jeigu neieškote sodybos ant ežero kranto Aukštaitijoje, šiame miestelyje prie Zaraso ežero standartinį nenaujos statybos trijų kambarių butą galite įsigyti už 60 tūkst. litų.

Už 120–150 tūkst. litų galima nusižiūrėti ir nedidelį namą su sklypu. Tačiau jei namas prie ežero, kaina šokteli dvigubai.

Bėda ta, kad Zarasuose nėra ką veikti. Šis miestas toli ir nuo Kauno, ir nuo Vilniaus, o būtent atstumas iki didmiesčių turi didelės įtakos jo gyvybiškumui. Vakarais čia trūks pramogų, nebus galimybės pasivaikščioti apšviesta ežero pakrante.

Anykščiai ir Ignalina – šiek tiek didesni ir patrauklesni poilsiautojams kurortiniai miestai. Trijų kambarių butą juose galima įsigyti už maždaug 80 tūkstančių litų, mažesnį – ir už 50 tūkst. litų, o į namą tektų investuoti 150–200 tūkst. litų.

Galima rasti ir pigesnių butų, pavyzdžiui, už 20 tūkst. litų įsikurti bendrabutyje ar būste, kurį reikia kapitališkai remontuoti. Tačiau naujos statybos namų čia beveik nėra, todėl reikėtų pasirengti nemažoms išlaidoms už šildymą žiemą.

Anykščiuose ar Ignalinoje rasite viską, ko reikia įprastam gyvenimui – prekybos centrus, turgų, įvairias paslaugas teikiančių įmonių. Iki artimiausio ežero galėsite nueiti pėsčiomis, o ir pramogų pasirinkimas čia nemažas.

Anykščiuose net ir vasarą galima leistis rogėmis nuo kalno arba išmėginti kelionę siauruku.

Ignalinoje daug žmonių sutraukia sporto centras.

Vis dėlto jeigu 50 tūkst. litų atrodo daugoka, už 20 tūkst. litų galima įsikurti nedideliame daugiabutyje Rubikiuose – miestelyje prie Rubikių ežero.

Aukštaitijos kurortinės teritorijos iki šiol savo statuso negarsina ir antro būsto pirkėjų nesulaukia. Apskritai nekilnojamojo turto rinka čia apmirusi, pirkėją galima rasti nebent sodybai ant ežero kranto, bet už realią kainą.

Baigėsi laikai, kai pirkėjai už šimtus tūkstančių litų šluodavo ūkio paskirties sklypus, kad tik gautų lopinėlį ežero pakrantės.

Paskui darydavo viską, kad gautų leidimą statyboms.

Aukštaitijos nekilnojamojo turto biržos vadovas Valentinas Karvelis tvirtino, kad Ignalinoje, Zarasuose ir Anykščiuose niekuomet nebuvo tokio ažiotažo dėl būsto kaip Druskininkuose ar Palangoje.

Daug dėmesio sulaukė tik Molėtai – galbūt dėl to, kad jie arčiau Vilniaus.

„Miestiečiai čia retai perka antrus namus – nekilnojamojo turto sandorių nedaug. Mažiausios kainos Zarasuose, nes čia apskritai nėra turizmo infrastruktūros. Anykščiuose, Ignalinoje poilsiautojams galima daugiau ką pasiūlyti”, – tvirtino V.Karvelis, vardydamas būsto kainas Aukštaitijos miestuose.

Su sostine jos apskritai nepalyginamos, nes čia namą galima nusipirkti už tiek, kiek sostinėje kainuoja dviejų kambarių butas. Didesnės kainos ir Utenoje.

Kuo Aukštaitijos kurortai prastesni už Druskininkus, kuriuose buto kainos kone siekia būsto kainas sostinėje? Gamta, ežerai, lankytinos vietos. Visa tai aukštaičiai turi.

Tačiau pats žodis „kurortas” pirmiausia asocijuojasi su poilsiu, ramiu pasivaikščiojimu jaukia alėja ežero ar upės pakrante, lėtu gyvenimo ritmu ir daugybe sveikatinimo paslaugų bei pramogų. Kaip tik to šiuose Aukštaitijos miestuose ir stinga.

Čia – rojus aktyvaus poilsio mėgėjams, kurie linkę automobiliu ar dviračiu išnaršyti vaizdingas apylinkes.

O pabūti sanatorijoje geriausia Druskininkuose. Druskininkus kone pagrįstai galima vadinti žinomiausiu Lietuvos kurortu, jeigu neminėtume Lietuvos pajūrio. Tačiau pajūris gyvas tik vasarą.

Druskininkai net ir be smėlėtų paplūdimių ar ežerų sugebėjo susikurti kurorto aureolę ir toli už nugaros palikti iš pirmo žvilgsnio niekuo nenusileidžiantį Birštoną ar Trakus.

Investicijos į infrastruktūrą ir kurorto reklama suviliojo ir poilsiautojus bei verslininkus, kurie prisidėjo prie miesto poilsio ir apgyvendinimo objektų plėtros. Tai savo ruožtu priviliojo dar daugiau turistų.

Šią vasarą ne Ignalinoje, garsėjančioje žiemos sporto centru, o būtent Druskininkuose bus atidaryta dirbtinė uždara slidinėjimo trasa. Ir nors čia nėra kalnų, tikėtina, kad per Nemuną bus galima persikelti ant lyno kybančiu keltuvu.

Nieko neturėtų stebinti, kad antras būstas Druskininkuose toks pat populiarus kaip ir Palangoje. Už nedidelį butą naujos statybos name galima pakloti net ir 7000 litų už kvadratinį metrą.

Druskininkai vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriuose yra pakankama naujos statybos ir dar didesnė nepastatytų būstų pasiūla.

Ekspertų teigimu, be 100 tūkstančių litų sudėtinga būtų įsigyti patrauklų butą senos statybos name.

Naujos statybos būstas atsieis mažiausiai 170 tūkstančių litų, o greičiausiai ir 200 tūkstančių litų už 30 kvadratinių metrų ploto butą.

Kuo arčiau Druskininkų centro, kur susitelkusios sanatorijos ir pramogos, sveikatinimo centrai, tuo brangesni butai, kurių čia dauguma – naujos statybos.

Bet būtent jais labiausiai domisi tie, kurie nori kurorte įsigyti antrus namus.

„Antrasis būstas nėra būtinybė. Tai greičiau investicija. Protingi investuotojai pasveria savo turto vertę ir perspektyvas. Jiems svarbu, kad turtas būtų likvidus, o investicijos nenukentėtų.

Šiuo požiūriu Druskininkai pasiekė labai daug. Sukurta poilsio ir paslaugų infrastruktūra, kuri suteikia galimybę čia pailsėti nepaisant sezono, be to, mieste kuriami nauji laisvalaikio objektai tik didina jo vertę.

Miestas gerai išreklamuotas, jį patogu pasiekti iš didmiesčių, todėl čia ir būsto kainos atitinkamos”, – aiškino „Ober-Haus” Druskininkų biuro vadovas Andrius Jurkevičius.

Patys druskininkiečiai gyvena atokesniuose gyvenamuosiuose rajonuose, kur būsto kainos – kone perpus mažesnės. Atokiai nuo miesto centro nedidelį vieno kambario butą galima įsigyti už 50 tūkstančių litų.

25 kilometrus nuo Vilniaus nutolę Trakai irgi vadinami kurortu. Jis vasarą ne tik savaitgaliais, bet ir paprastomis dienomis privilioja minias lankytojų.

Net nesitikėkite šiame miestelyje įsigyti namą, jei neturite pusės milijono litų, o už butą teks pakloti mažiausiai 150 tūkstančių litų arba ne mažiau kaip 3000 litų už kvadratinį metrą senos statybos daugiabutyje.

Kibinai, pasivaikščiojimas ežero pakrante, vaizdas į Trakų pilį, vandens pramogos, SPA. Trakai – tikras kurortas, iki kurio vilniečiams taip arti, kad kažin ar verta investuoti į antrą būstą. O gal geriau įsikurti čia ir kasdien traukiniu keliauti į darbą sostinėje?

Vilniečiai turi Trakus, o kauniečiai – Birštoną. Ne mažiau nei Druskininkai mineralinio vandens sanatorijomis, Nemuno kilpomis ir pušynais garsėjančiame Birštone būsto kainos taip pat kurortiškos. 2300–2500 litų už kvadratinį metrą senesnės statybos daugiabutyje. O tai reiškia, kad 100 tūkstančių litų už tvarkingą maždaug 40 kv. m ploto būstą.

Neseniai čia iškilo ir naujas daugiabutis – butai jame parduoti, tačiau didesnės naujų butų pasiūlos kol kas nėra.

Vis dėlto Birštonas plėtra ir infrastruktūra gerokai atsiliko nuo Druskininkų.

Čia ramu, tačiau pramogų ir paslaugų šiek tiek trūksta.

Lietuvoje kurortais vadinami keturi miestai: Birštonas, esantis Nemuno kilpų regioniniame parke, Druskininkai, kurie netrukus galės didžiuotis net ir dengta visus metus veikiančia slidinėjimo trasa, pajūrio gamtos perlas Neringa ir Lietuvos vasaros sostinė Palanga.

Lietuvoje yra keturios kurortinės teritorijos. Šis statusas 2007-aisiais suteiktas Anykščiams ir Ignalinai, Palūšės ir Strigailiškio kaimų dalims, o 2008-aisiais šis statusas suteiktas Zarasams ir Trakams.

Įvertinę laukinį Aukštaitijos gamtos grožį, Dzūkijos pušynuose skendinčius kurortus, galiausiai daugelis bent kartą per vasarą atsiduria prie jūros.

Manoma, kad Palangoje apie trečdalį būstų yra vadinamieji antrieji namai, kuriuose nuolat negyvenama, atvykstama tik pailsėti.

Daugelis lietuvių, galinčių sau leisti įsigyti antrą būstą kurorte, už bet kokį butą pajūryje linkę pakloti iki 200 tūkstančių litų. Jie ieško kuo pigesnių ekonominės klasės būstų.

Bet pigiau nei už 100 tūkstančių čia vargu ar galima ką nors išsirinkti. Tokios net sodo namelių šalia Klaipėdos kainos, bet jie pernelyg toli nuo jūros.

Būsto dydis čia ne toks svarbus. Svarbiau, kiek kainuos jį išlaikyti. Juk senos statybos daugiabutyje su centriniu šildymu vien per žiemą teks pakloti porą tūkstančių litų, o kur dar kiti komunaliniai mokesčiai?

„Lietuviai domisi tik ekonominės klasės būstu, kuris kainuoja nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. litų. Užklausų apie brangesnius objektus sulaukiame tik iš užsieniečių.

Antrojo būsto pirkėjai dažniausiai domisi naujos statybos daugiabučiais. Jiems svarbi kaina, o ne būsto dydis. Butais senesnės statybos daugiabučiuose atvykėliai domisi retai. Nors jie pigesni, vien šildymas žiemą kainuoja kelis tūkstančius litų.

Daugumoje naujos statybos namų įrengtas elektrinis šildymas – žiemą būstą galima šildyti tik tiek, kad vamzdžiai neužšaltų”, – aiškino Linas Juozaitis, „Ober-Haus” Vakarų Lietuvos regiono vadovas.

Šventojoje būstai pigesni nei Palangoje, tačiau pasibaigus sezonui šis miestas visiškai ištuštėja. Su šia problema daugiau ar mažiau susiduria visi pajūrio kurortai, šaltuoju metų laiku čia nėra ką veikti, o leisti laiką vėjuotoje pakrantėje net ir nėra malonu.

Tiek naujos, tiek senos statybos būsto pasiūla pajūryje yra. Pirkėjai po truputį atkunta. Tačiau Palanga – ne pats brangiausias Lietuvos miestas.

Brangiausi butai Lietuvoje – dar viename pajūrio kurorte Neringoje. 5000 litų už kvadratinį metrą – mažiausia kaina už bet kokį būstą kad ir apšiurusiame daugiabutyje. 10 tūkst. litų – normali kaina.

Tam įtakos turi unikalus gamtos kampelis, kuriame naujos statybos visiškai nepageidaujamos.