Pilkas betono statinys ir plieno strypai, kurie, atrodo, amžiams įkasti į žemę. Aptriušusi vielos tvora, keletas draudžiamųjų iškabų ir virš jų iškylantis metalinis apžiūros bokštas.
Tai – viskas, kas liko iš projekto, su kuriuo socialistinė Lenkija ketino žengti į branduolinę epochą.
Devintojo dešimtmečio viduryje, kaip prisimena vietos gyventoja Maria Lademann, išilgai Žarnoveco ežero vingiuojančia gatve kasdien bildėdavo sunkvežimiai.
Vos už poros minučių kelio automobiliu nuo Žarnoveco kaimo, 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Gdansko, turėjo būti pastatyta pirmoji Lenkijos branduolinė elektrinė.
Tačiau įvyko Černobylio katastrofa, kilo protestai, galiausiai žlugo komunistinis režimas. 1990-aisiais šalia M.Lademann namo, esančio prie Žarnoveco ežero, vėl tapo tylu.
Dauguma neprieštarauja
Tačiau istorija kartojasi. Neseniai Lenkijos parlamentas priėmė įstatymus dėl branduolinės energijos plėtros.
Todėl labai tikėtina, kad Žarnovecas gali tapti pirmosios lenkų branduolinės elektrinės statybos vieta.
Žinoma, M.Lademann girdėjo apie Fukušimos elektrinės avariją. Nepaisant to, pagyvenusi moteris pasisako už naujos branduolinės elektrinės statybą.
Daugelis šalies gyventojų mąsto panašiai. Net Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis pareiškė, jog nėra argumentų, kurie galėtų įrodyti realų šiuolaikinių branduolinių elektrinių pavojų.
„Lenkai kol kas neturi kitos išeities, tiktai rinktis branduolinę energiją”, – pridūrė šalies aplinkosaugos ministras Andrzejus Kraszewskis.
Kampanijai – milijonas eurų
Jau numatyta, kad iki 2030 metų 20 proc. lenkams reikalingos elektros energijos turi pagaminti atominiai reaktoriai.
Iš pradžių ketinama pastatyti Žarnoveco, o vėliau – dar vieną elektrinę. Jos gamintų maždaug 6 tūkst. megavatų energijos. Tai – maždaug tiek, kiek pagamina šešios didžiulės anglimis kūrenamos elektrinės.
Prieš lenkų valdžios planus iki šiol niekas nesurengė jokio protesto.
Žiniasklaidoje dėl to beveik nediskutuojama. Kodėl? Tampa aišku užsukus į Žaliųjų partijos būstinę Varšuvoje.
Partijos biuras – vos du nedideli kambariai, siaura virtuvė ir vonia. Pasak Žaliųjų partijos pirmininko Dariuszo Szwedo, šio judėjimo biudžetas – 10 tūkst. eurų. Tačiau ne per mėnesį, o per metus.
Tuo tarpu tai informacinei kampanijai apie branduolinę energiją Lenkijos vyriausybė skyrė milijoną eurų.
Natūralu, kad gerokai menkesnes finansines galimybes turinčių priešininkų beveik niekas negirdėjo.
Didžiausia teršėja – ES
Kaip ir visos kitos ES narės, Lenkija privalo vykdyti ES reikalavimus dėl klimato apsaugos. Nuo 1990 metų Lenkija jau sumažino anglies dvideginio emisiją 30 proc., tuo tarpu ekonomika išaugo maždaug dvigubai.
Tačiau iki šiol net 90 procentų reikalingos elektros energijos lenkai pasigamina degindami akmens anglis.
Katovicuose esanti valstybinė bendrovė „Weglowa” – didžiausias Europos akmens anglių kasybos koncernas.
Belchatuve stovi didžiausia pasaulio akmens anglių elektrinė. Ji į atmosferą išmeta daugiausia anglies dvideginio iš visų pramonės objektų, esančių 27 Europos Sąjungos šalyse.
Lenkijos vyriausybė nutarė siekti, kad akmens anglimis kūrenamų elektrinių dalis elektros energijos gamyboje iki 2030 m. būtų sumažinta apie 60 proc.
Ne statyti, o taupyti?
Tačiau šiems tikslams pasiekti, anot Žaliųjų partijos pirmininko D.Szwedo, visiškai nebūtina branduolinė energija. Jis remiasi išsamiomis žinomo Varšuvos aplinkosaugininko Andrzejaus Kassenbergo studijomis.
Pastarojo vadovaujamas institutas apskaičiavo, kad įgyvendinti šį planą Lenkija gali daugiau investuodama į vėjo bei saulės jėgaines, o pirmiausia – efektyviau naudodama elektros energiją ir šilumą.
Vien 20 milijonų energiją taupančių lempučių, kurios pakeitė senąsias, padėjo Lenkijai sutaupyti tūkstantį megavatų.
„Tai atitinka vieno branduolinės elektrinės bloko pajėgumą, tačiau yra 100 kartų pigiau, nei statyti branduolinę elektrinę”, – mano D.Szwedas.
Prieš keletą savaičių Lenkijos Seimas priėmė pirmąją energijos taupymo programą.
„Per vėlai ir ji veikiausiai nelabai veiksminga”, – sakė Varšuvos tyrimų instituto „DemosEuropa” aplinkosaugos specialistė Agata Hinc.
Pagal Lenkijos vyriausybės planus, šalis per artimiausius 20 metų penktadalį elektros energijos turi gauti iš alternatyviųjų šaltinių.
Lietuva šį rodiklį įsipareigojusi pasiekti jau iki 2020 metų.
O Vokietija iki 2020-ųjų paskelbė iš atsinaujinančių šaltinių gaminsianti net 35 proc. reikalingos elektros.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
Vokietijoje kilo pasipriešinimas
Vokietijos sprendimas iki 2022 m. visiškai atsisakyti branduolinės energijos ne visų buvo sutiktas palankiai, nors to reikalavo daugelis aplinkosaugos aktyvistų (nuotr.).
Septyniolika reaktorių valdančios 4 kompanijos – RWE, E.ON, „Vattenfall” ir EnBW – priešinasi planams uždaryti elektrines, juolab kad Vokietijos vyriausybė ketina toliau rinkti branduolinio kuro mokestį.
RWE koncerno vadovas Jurgenas Grossmannas priekaištavo vyriausybei, kad ji daranti eksperimentus su šalies ekonomikos gebėjimu konkuruoti, nenutuokdama, kokie bus šio žingsnio padariniai.
„Ar Vokietijos futbolo federacija nuspręstų mūsų futbolo ateitį nesitardama su Čempionų lygos klubais? Tačiau dėl energetikos ateities kažkodėl sprendžiama nustūmus į šalį tarptautinius energetikos koncernus”, – piktinosi J.Grossmannas.
Tuo tarpu E.ON valdybos pirmininkas Johannesas Teyssenas tikisi iš Vokietijos vyriausybės milijardus eurų sieksiančios kompensacijos.
Beje, Vokietijos energetikos bendrovės perspėjo, kad dėl elektrinių uždarymo bus didinama elektros kaina. Jau dabar padidėjus elektros paklausai ji importuojama, o ateityje teks dar daugiau energijos pirkti iš Čekijos ir Prancūzijos atominių elektrinių.
Taigi Vokietija atsisakys atominių elektrinių, bet ne jose gaminamos energijos.
Paskelbė investuotojus
Branduolinę elektrinę ketinanti statyti Lietuva praėjusią savaitę jau įvardijo ir du galimus investuotojus, kurie susidomėjo šiuo projektu.
Tai Japonijos ir JAV koncernas „Hitachi-GE Nuclear Technology” bei JAV korporacija „Westinghouse Electric Company”, susijusi su japonų „Toshiba”.